Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės, Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos. Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly, Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos. Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį, Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas. Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio, Reikia kad pamiltų lūžtančias sakas…

kai jauna buk isdidi.nelenk galvos tu pries kiekviena .jei paklaus „ar tu myli” sakyk „myliu”bet ne kiekviena.

Kur tu būtum Kur bebūtum Ar Berlyne ar Maskvoj Prisimink mane draugužę, Kad draugavom Lietuvoj

Ateik iš ryto-tu vakare jau netokia. Ateik iš lėto-atnešk man pusryčiams save. Ateik iš lėto-aš pasipuošiu nuoguma. Išeik iš proto ir pasiimk kartu mane.

Meilė buvo Meilė bus Meilė varo į kapus

Norėjau pasakyt kažką gražaus, kažką nepaprasto, kažką jausmingo – bet žodžiai svetimi tavęs juk neapgaus, jeigu širdis tik nori pasakyt „aš myliu”…

Kol saulė dar nenusileido Kol dar širdis pilna liepsnos Mielasis, man reikia tavo veido Ir balso tavo, lyg dainos!

Pajausk, Taves kažkas be galo laukia, Ir ten, kur ner Tavęs, nyku, Nežydi sodai ir laivai neplaukia Už horizonto ūku mėlynu. Kur nėr Taves, Ten bijo paukščiai skristi, Sustoja upės, skeldėja kalnai, Pasvyra paukštis pasiruošęs skristi Suakmenėja pakelti sparnai…

Draugystė – tai baltas drugelis Draugystė – tai žiedas puikus Draugystė – gyvenimo kelias Kuris supažindino mus

Parašyti daug žodžių galėčiau, Bet ne žodžiuose meilė tikra. Širdis širdį supranta be žodžių, Jeigu myli – suprasi ir Tu mane