Draugystė – tai baltas drugelis Draugystė – tai žiedas puikus Draugystė – gyvenimo kelias Kuris supažindino mus

tu dar visiskai mazyte kaip mergaite tarp zaislu tad suprask mane mazyte as tave karstai myliu!

Mokausi… Aš mokausi mylėt Nekantriai ir nesistemingai Aš pradedu nuo žodžio ”meilė” Ir ištariu pirma jį mintyse Vėliau kaip per egzaminą Jį pakartosiu tau… Pasakyk man,mielas, Kad egzaminą išlaikiau, Nes dar noriu mokytis mylėt Kantriau ir jausmingiau.

Netikėk veju-jis pažada ir negrižta… Netikek žiogu daina-ji per daug nerūpestinga. Netikėk medžių žydejimu- jis laikinas ir trumpas. Tikėk meile,draugyste,tikėk tuo kas amžina!Tu mano gyvenimo saulė, Tu mano gyvenimo zvaigždėtas dangus, Nieks mūsų išskirti negali, Nes Tu man brangiausias žmogus…

Sunku mums būtų be vilties ! Be jos skausme kas nuramintų! Kas duotų širdžiai tiek ugnies? Kas ištvermę varge gamintų? Ji mums brangiausia dovana! Visur kaip angelas ji lydi ! Ji mus stiprybe, mus drąsa! Pats pragaras mums jos pavydi!

Mano noras begalinis, Stoviu aš su apatiniais, Siela skęsta alkoholy, Mano kūnas taves nori!!!

Tu, mano laimė, džiaugsmas ir svajonė Tu, mano meilės nuostabūs sapnai. Myliu Tave dabar ir amžinai, Tau visos mintys, Tau visi troškimai. Tau visas darbas, ir visi sapnai, Aš nežinau, ką ruošia mums likimas, Myliu Tave dabar ir amžinai…

Nemunelio vingy-seno tilto poliai, Žuvys pliaukši skaidriam vandeny, Jau lelijos žydi,skrenda gandras baltas… Apsvaigau nuo meilės aš Tavam glėby. Virš galvos žolynai ir pavėsis liepos, Vėjas žiogo dainą ošė,rėkavo griežlė, O „ku-ku” gegutės nešė tokį lietų!… Dar tikrai sugrįšim pievoj pagulėt.

Tikėk, kad vietoj stovi saulė. Tikėk, kad žvaigzdės – ne liepsna. Tikėk jog tiesa – tai apgaulė, Bet mano meile Tau – amžina!!!

Aš norėjau pagauti snieguolę Ir paklausti ar matė Tave, Bet nespėjau ištarti Tavo vardo, Kaip ji tyliai ištirpo delne.