Norėčiau eit į ateitį su tavimi kartu, Ir prisiglaudus prie tavęs sutikt kiekvieną rytą ! Norėčiau būt gražiausiu žiedeliu- Aistros lašais ir meile nusagstytu…

Mylėk žmones tokius, kokie jie yra, nes jie myli Tave. Tikėk žmonėmis, nes jie tiki Tavimi. Klysk taip, kaip klysta visi, nes tai taip žmogiška. O tu juk žmogus! Ir tu sieki tos pačios Laimės, Meilės ir Sėkmės!

Mylėti reikia taip, kad nereikėtų sakyti atleisk.

niekada negrazink meiles tam, kuris jau karta ja atstume…….

Mėnulis pašvietė pro langą Į tavo spindinčias akis, Tau savo širdį dovanoju… Tešviečia ji tau per naktis!!

Kai Tu miegosi, Aš galvosiu apie Tave, Kai Tu eisi, Aš svajosiu eit šalia, Kai Tu verksi, Aš būsiu ašara tava, Kai Tu džiaugsies, Aš busiu džiaugsmo dalelė…

Mylėk tą, kuris tave myli, O ne tą, kuris gražus. Gražiam veide atrasi gylį, O jo širdyje nuodus.

Kai akys spindejo,kaip saulė, O lūpos ištroško saldžių bučinių, Buvai Tu šalia- nuostabiausia pasauly, Aš tuom patiket ligi šiol negaliu :*

Kažkur tarp žemės ir dangaus. Kažkur tarp saulės ir tamsaus mėnulio. Kažkur tarp paprasto žmogaus. Yra tas didis žodis meilė. Ir kiek tas žodis mums brangus? Ka reiškia pasakyti myliu? Gal tai tik išmislas klaikus? O gal jinai atstoja viską? Kodėl jei myli tai kenti? Iš kur tiek klausimų tam žmogui kyla? Iš kur ta širdgėla baisi? Ji gali pražudyti sielą. Bet vistik meilė ji yra!!! Tas paprastas,kartu ir didis žodis! Bet kas nemyli!viso to suprast negali!

Jei vanduo butu bucinys, atiduociau tau jura. Jei apkabinimas butu lapas, atiduociau tau medi. Jei meile butu laikas, atiduociau tau amzinybe.