Mokykla, Tai mūsų antrieji namai Juose iš lėto slinks pilki vienodi metai Juose paliksim vaikystės skardu juoką Gal ir surastą pirmają meilę Nors mums čia gera Teks palikti šiuos namus kaip pirmuosius Bet ar palikdami mes suprasim Ką paliekam ko netenkam! Paskutinį kartą palytėsim klasės suolą Pasišaipysim iš rudos lentos Nubrauksim ašaras nuo skruostų Ir paskutinį kartą šiuos namuos duris užversim.
Kodėl gi mes tokie neramūs
Kodėl gi mes tokie neramūs, Matydami, kaip saulė ritasi iš tolių, Kaip pirmas daigas galvą kelia, Kaip paukščiai skuba pasitikt rytojų ? Kodėl gi mes tokie neramūs, Girdėdami mokyklinio varpelio aidą, Matydami kiekvieno draugo veide Ir šypseną, ir abejonių gaidą ? Kodėl gi mes tokie neramūs, Girdėdami žodžius – o liki sveikas ! Nejau tai mums, nejau išeit jau laikas, Ištarus šiuos žodžius – o liki sveikas ! Tai štai kodėl gi mes tokie neramūs…
uzdek zvakes ant musu meiles karsto
uzdek zvakes ant musu meiles karsto, nor buvo ji mazyte, bet grazi. Atverk duris y praeyti vel varsto, o nieko už tu duru nerandi… Ir gesta zvakes gesta netgi zvakes, o jau atgal sugryzt nebegali, tu iseini man nieko nepasakęs tu iseijny su neapykanta sirdy..
Tu nevaidink šįryt kietoko
Tu nevaidink šįryt kietoko- Juk balsas jaudulį išduoda. Kai atsisveikinti ateina laikas, daug kas kitaip tada atrodo. Palieka čia pirma raidė rašyta Skaičiuota, piešta ir braukyta… Kol pagaliau tiek daug ismokta, Tik ačiū dar daug kam nepasakyta.
Jus svajojot ir augot skirtingai
Jus svajojot ir augot skirtingai , bet gyvenimas suvede Jus ne i Jusu svajoniu pasauli , bet i busimus Jusu namus . Ir nuo siol praeities jums negaila ,kaip negaila svajoniu senu jus sukurete bendraja seima pasisvente gyventi kartu .Skamba taures ir tostai laimes kelias visai arti .Tad eikite juo per gyvenima vienas kito verti !
Kartais pasidaro taip skaudu
Kartais pasidaro taip skaudu, Kai matau ar pagalvoju,kad Tu iseisi,ir niekada daugiau Taves nepamatysiu….. O as liksiu viena stoveti Ir laukti kazko, Gal to Ko niekada nebuvo ir nebus….
žiuriu i dangu… matau tave.
žiuriu i dangu… matau tave. žiuriu i saule… matau tave. žiuriu i žvaigždes… matau tave. ar tu gali pastraukti kad nematyciau taves?:)
,, Meile yra kantri, maloni; meile nepavyduliauja
,, Meile yra kantri, maloni; meile nepavyduliauja; meile nesidydziuoja, nesipucia; ji nesielgia nemandagiai, neiesko sau naudos, nesusierzina, neiesko pasigiezti uz pikta, nesidziaugia neteisybe,bet pritarianciai dziaugiasi tiesa. Ji visa pernesa, visa tiki, viskuo turi vilties, visa istveria.Meile niekuomet nesibaigia…”
Tikroje meileje nera nei neapykantos
Tikroje meileje nera nei neapykantos, nei kersto. Tikra meile – tai kai zmogus troksta, jog mylimas zmogus butu tik LAIMINGAS…! Ir nesvarbu ar ta laime busi tu ar ne, svarbiausia, jog tik jis butu LAIMINGAS!!!
Brangi nuotaka baltoji
Brangi nuotaka baltoji, Tu skraiste visiems mojuoji. Ir jaunikis pasakys tu brangiausia moteris, Tai vaikuciu didelis burys atsiras ir sutrugdys!!