nemylek kaimyno rinkis is toliau tolimesne meile simta kart geriau
Negailėkit gerų žodžiu – Ju taip
Negailėkit gerų žodžiu – Ju taip dažnai gyvenime stinga, Taip dažnai mes nemokame buti draugais. Negailėkit gerų žodžiu – Jie išmoko mylėti Ir gyvenimo vėjuos išlikti tikrais.
Tai sekundės paskutinės bėga tekinos,
Tai sekundės paskutinės bėga tekinos, Eglių žėrinčių šviesa užlieja veidus… Tenutirpsta ant eglišakių su žvakutėmis Visos blogos valandos ir klaidos…
Kažkas man pasidarė Tikriausiai aš
Kažkas man pasidarė Tikriausiai aš sergu Nes vos tave pamačius Iš karto paraustu Širdele smarkiai plaka Ir seilės ima tįst Tave pašaukt norėčiau Bet negaliu išdrįst Buvau net poliklinikoj Dėl šitų sopulių Ir daktaras nustatė Kad aš tave myliu
Daug, daug vilcių, minčių, svajonių
Daug, daug vilcių, minčių, svajonių širdis sutiks ir išlydės, O metai kaip tie paukščiai tolin Skubės ir vėl skubės. Tebunie ilgas Jūsų kelias, Ir toliai saulės sklidini, O metai kaip sraunus upelis Tegul gaivina laimės vilnimis.
Palietus dangu pajausciau svelnuma bei siluma.O
Palietus dangu pajausciau svelnuma bei siluma.O jei paliesciau tave pajaisciau svelnia meile ir grazius jausmus!
Aš sutikau ją gatvėje Ji ėjo basa
Aš sutikau ją gatvėje Ji ėjo basa dulkina Švaria mūsų miesto gatve Jos didelės mėlynos akys Žvelgė tiesiai į mane. Tai buvo tikrai ji ! Kaimynės žaloji karvė !
Kol šiąnakt saldžiai miegojai, fėja kepė
Kol šiąnakt saldžiai miegojai, fėja kepė pyragėlį, jos šiandien su miško paukščiais švęs tavo gimtadienį. Džiaugsmo ir šviesos karalius skaitė tavo svajones ir įsakė savo galioms jas išpildyti visas. Angelo balta širdelė tave saugos ir padės, tad, užpūsdama žvakelę, padėkoki jiems visiems.
Būkit laimingi, kai lapus žarsto rudenio
Būkit laimingi, kai lapus žarsto rudenio vėjas, Būkit laimingi, kai snieguolė tirpsta delne, Būkit laimingi, kai metai į praeiti bėga, Būkit laimingi, šiandien, rytoj ir … visada.
Prirašėm sąsiuvinius, Perskaitėm
Prirašėm sąsiuvinius, Perskaitėm knygas, Vaikystės juoką barstėme prie klasės slenksčio, Vienas kitam pažvelgę į akis Neišsakytų žodžių išsigandom. Ir virpa pirštai nejučia Kai atsisveikinimui ranką spaudžiam. Tik ašara, kaip neklusni našta, Suspindusi beviltiškai išnyko.. Ar girdite? Pasibaigė diena, Nuplukdžiusi metus kaip Joninių vainiką.