Mes draugai nuostabių svajonių Mes draugai nuostabių sapnų Gal išskirs mus gyvenimo likimas Bet širdyje gyvensime kartu!
Šlovė gamtos kerams ir žavesiui, Tu mano
Šlovė gamtos kerams ir žavesiui, Tu mano glėbyje – pavasaris. Tu metas saulėtas, metas niūrus, Lipšnus, įtūžęs, švelnus, žiaurus. Kaitrus žiedų ilgesyje kvapniam, Žvarbus audrų griaudesyje staigiam. Ir toks vienodas savo kitime- Myliu pavasarį. Myliu tave*
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių Vieną pačią ryškiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų Vieną pačią saldžiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių Vieną patį karščiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio naktų Vieną pačią ilgiausią.
Aš norėjau žiūrėti ir suprasti – man pasakė
Aš norėjau žiūrėti ir suprasti – man pasakė : esi aklas. Aš norėjau girdėti ir suprasti – man pasakė : esi kurčias. Dabar jie ateina prie mano kapo ir sako: – Per daug matei , girdėjai, todėl numirei.
Tegul pamišus aš pati žinau, Kad man
Tegul pamišus aš pati žinau, Kad man netinka būt laimingai. Kai pasibaigs lietus, liks liūdesys, Ir tuštuma Ir dar kažkas daugiau Kažkas labai prasminga. Tai bus mirtis Tokia pati kaip ir visos kitos Mirs veidrodis Ir liks Tik tavo atspindys Kuris bandys išsaugot mano aštrias šukes, Bet Tu gyvensi Tu stiprus Gal but todėl Tave taip myliu … Sudiev … Aš dužtu į stiklus … Aš veidrodis O Tu – žmogus … Bet aš nenoriu mirt taip tyliai …
Tu eini per gyvenimą platų Ieškai
Tu eini per gyvenimą platų Ieškai meilės, sauletų dienų Tau mylėt baltos obelys sako Nes tik mylint gyventi smagu
… gyvenk … privalai būti stipri …
… gyvenk … privalai būti stipri … gyvenimas vienas ir turbūt gražus … stovi eglės lyg naktys … o gražiausios akimirkos ten – už horizonto … tikėki gyvenimu, ateitimi, savimi ir miško žvaigžde.
Gyvenime būna tikra: Draugystė, meilė,
Gyvenime būna tikra: Draugystė, meilė, neapykanta O kartais tik prisiminimas.
Pasaulis būtų per žiaurus, per daug
Pasaulis būtų per žiaurus, per daug klastingas ir klaikus, jei tarp gyvenimo audrų nebūtų meilės valandų.
Dziaugsmo akys,jos tokios dideles,kaip
Dziaugsmo akys,jos tokios dideles,kaip Tavo.Kartais geros,kartais liudnos,kartais gilios.Veidas plysta,pykcio pilnas,jis tamsus.Juodas tuscias ir niurus.Kam tu taip elgiesi…Kam?Kam draskai ta sirdi Man?Juk zinai,kad as ir taip silpna.Negi taip sunku mylet mane!?