Vėl metai sveikina kiti, Nauja viltis širdy kiekvieno, Te skausmo mirksniai bus reti , O džiaugsmo valandos kas dieną…
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų. Čia buvo vasara – Ir vėl klevai rudi. Čia tik žiema balta skara praėjo, O pamiškėj ir vėl beržai žali. Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių, Kad nereikėtų vietoje stovėt, Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė, Bet liks dienų branda ir jų prasmė.
Reikia man gabalėlio dangaus, To, kur
Reikia man gabalėlio dangaus, To, kur randasi už debesų. Reikia mažo lašelio lietaus, Reikia tavo žydrųjų akių :*
Kaip pavasarį tirpstantis sniegas, Kaip
Kaip pavasarį tirpstantis sniegas, Kaip negrįžtantis aidas dainos… Taip tos klasėj praleistosios dienos Nebegrįš, nebegrįš niekados.
Jie niekur – tie praėję metai – nenueina.
Jie niekur – tie praėję metai – nenueina. Įsiterpia į širdį, Kaip dirvožemin susigeria lietus. Įsismelkia į sąžinę, įsipina į dainą, Plaikstydami ne vien prisiminimų Ir atodusiu skutus. Kad viskas, kas bloga paliktų pilkoj praeity, Kad Jūsų skruostų nevilgytų ašara karti, Kad laimė klajunė ateitų į jūsų namus, Kad laimė ir džiaugsmas lydėtų Naujuosius Metus.
Visa nakty jaunimas dainavo Ir virpejo
Visa nakty jaunimas dainavo Ir virpejo gitaros styga Vai melavo svajingai melavo Juodos degancios akys tada… Ir vis dar lauki sugryztant… Bet ar upe sugrys atgalios? Tavo vaikas cia krykstaus be tevo Ir be jo cia klevai suzaliuos Vien tik retkarciais maza laiskeli Tau atnes mokinukas skubus Mielas klaus apie maza suneli Vienai tau ne zodelio nebus… Nusivylusi vergsi lig ryto, Lyg is naujo praradus kazka Ir noresis tau laiska draskyti Bet sustings nepakilus ranka. Ir veliai vaiko galva palietus Pagalvosi pilna silumos -Auk suneli grazus toks kaip tetis -Bet myleti ismok is mamos.
Atleisk man,jei aš… Kikenu ir
Atleisk man,jei aš… Kikenu ir kvatoju. Atleisk man,jei aš… Šypteliu ir raudonuoju. Atleisk man ,jei sš Taip pat kaip ir tu Įsimylėjus tave iki pat ausų!
Mėnulis nuliūdęs į žeme žiurejo.
Mėnulis nuliūdęs į žeme žiurejo. Girioj svyravo svyruokliai beržai, Bet mano širdis kažko taip ilgėjos Pasakyčiau, bet ir tu pats žinai.
Amžinos meilės nėra. Net visu
Amžinos meilės nėra. Net visu didžiausia aistra trunka kurį laiką. Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė. Kaip tik todėl meilė nemirtinga. Ji nuolat atgimsta. Aistra užgęsta, bet meilė lieka. Tad, tegul meilė, kurią tu jauti būna amžina. Ir tegul ji kas sekundę, kas minutę, kas valandą, stiprėja.
kai sutemsta dangus vakare, as trokstu
kai sutemsta dangus vakare, as trokstu ziuret i zvaigzdes tavo veida matyti jose jei ir nebutu taves cia salia.. zvaigzdziu spindesy jausti tave ir tvo siluma savo kune sudegti tavo karstoj sirdyje toj meilej kuri taip sildo mane kai matau syspsena tavo veide jauciuos lyg graziausiam sapne kai tavo rankos apglebia mane trokstu,kad tai testusi visada nesk mane ant savo meiles sparnu nebenoriu daugiau apgaulingu sapnu as tik noriu,kad butum salia ir stipriai apkabines laikytum mane