Už viską užmokėt tik širdimi gali. Už rūgio varpą, debesėlio spalvą. Žeme eik išdidi, kaip tie beržai žali. Aukštai, aukštai iškėlus galvą.

Dažnai, mes, draugui sakom: Tu nerealus žmogus… ir tada Jį idedam į “nerealaus Žmogaus – Draugo rėmus”. Pradedam vardint: Tu gražus, linksmas, draugiškas, šmaikštus. Bet argi toks yra nerealumas? Telpantis į rėmus? Manau apie kažką nuostabaus neįmanoma pasakyti tiek daug gražių žodžių! Galbūt pakanka tik žvilgsnio, kuris viską pasako? Todėl tokiam Nepaprastam Žmogui, kaip Tu, nieko nesakysiu, tik pažiūrėsiu į akis ir plačiai plačiai nusišypsosiu! Turbūt suprasi, kad esi svarbus Žmogus ir mylimas draugas…

Nori draugą tu turėt, Neišduot ir patikėt. Draugas Tau ne žaisliukas, Tai šuniukas ar kačiukas. Myliu aš draugus labai, Nes geriausi jie tikrai!

Sunku surasti gyvenimą, Už kurį atiduotum draugą. Bet dar sunkiau surasti draugą, Už kurį atiduotm gyvenimą…

Noriu palinketi, kad diena gimimo Tau niekad neatneštų liūdesio, nusivylimo. Te dienos eis gyvenimo keliu, O juokas lai skambės sidabro varpeliu!

Gelsvi žiedai pabirę pakvips prisiminimais Raškytais iš darželių prie namų, Kol ilgesingi žvilgsniai žibės nakties žvaigždynais, Piltais į mūsų dvasią iš Tavų delnų.

Skubėdami prarandam ir išmėtom, Ir nepamatom, skrisdami dvasią, Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga, Į pačia širdį priekaišta ar durį – Užlieja juodo išgąsčio banga, Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų, Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom Ir jau nepataisysi. Per vėlu.

Vienas žmogus, o jame tik dvi ašaros, O jose – šimtas jausmų… Jausmuose – tūkstančiai minčių, O pasauly vienetai fainų draugų kaip TU…

Tai kas, kad smilkiniai jau bala, Tai kas, kad skauda ką ir būna neramu. Gerai, kad širdyje jaunystė nesušala. Gerai, kad tu gyventi, juoktis, dirbti vis gali. Laimingas, kad ištiest pagalbos ranką, Patart, paguost, padėt gali. Kad tau vis dar jėgų užtenka, Ir nuovargio perdaug dar nejauti. Te neužgesta tavo laimės švyturys. Te nepavargsta stiprios rankos ir širdis. Laiminga(as) būki visada su jauna šypsena veide.

Ir gyvenimas Jūs lai liepsnos lyg ugnis, Visų širdys lai bus tarsi Dievo širdis.