Garlaiviu plaukė pirklys ir mokslininkas. Turtuolis vežėsi daugybę prekių. Mokytas žmogus su savimi nieko neturėjo. Staiga jūroje kilo audra. Didžiulė banga apvertė garlaivį ir šis nuskendo. Išsigelbėjo tik pirklys ir mokslininkas. Matydamas paniurusį mokslo vyrą, turtuolis jam sako: -Ko tamsta taip nusiminęs? Ko liūdi? Aš praradau visus savo turtus, o tavo turtai – juk savyje! Pakelkime taures už didžiuosius turtus, kurie gali žūti tik kartu su jų savininku. Už protą, draugužiai!

Į vyno statinę įkrito pelė. Pro šalį bėga katinas. – Katinėli, gražuolėli, būk geras, ištrauk mane iš čia!- maldauja pelė. – Jei ištrauksiu, tai ir suėsiu…- apsilaižydamas pasakė katinas.- Kas tau iš to? – Sutinku! Ėsk! Nenoriu paskęsti statinėje ir mirti negarbinga mirtimi. Katinas ištraukė nelaimingąją. Pelė tik vir vir vir it jau urvelyje. Katinas pradeda gėdinti: – O ką tu esi pažadėjusi? – Katinėli, niekada netikėk išgėrusiomis damomis!- pamokė pelė. Pakelsime taures už tai, kad ir išgėrusios damos ne visada tikėtų katinėliais.

Dukte ruošiasi tekėti. Kartą duktė ėmė ir pasiskundė savo motinai: – Mamyte, aš su Juliuku draugauju jau treti metai, bet jis pradėjo su manimi negražiai elgtis. Kaip jam reikėtų atkeršyti? Motina pataria: – Ištekėk už jo! – Mamyte, aš už jo netekėsiu. Jis bedievis: netiki, kad yra pragaras. – Mano brangute, ištekėk, ir jis įsitikins, kad pragaras tikrai yra. Tad pakelkim taures už protingus motinų patarimus savo dukroms.

Linkiu kad tau nestovetu…. Akmuo gyvenimo keli;)

Londono “Vemblio” stadione futbolo rungtynės. Žaidžia “Didžiosios Britanijos rinktinė” su “Pasaulio rinktine”. Bilietų kainos fantastiškos. Nežiūrint to, stadionas perpildytas. Brangiausioje ložėje sėdi dama. Šalia jos – laisva vieta (vienintelė stadione). Daugelis sirgalių nori ją užimti. Tačiau į visus jų prašymus dama atsako: -Niekada! Ši vieta- mano vyro.. -O kur jūsų vyras? Jis netrukus žada ateiti? -Ne, jis neateis: jis mirė. -Jeigu vyro nėra, tai reikėjo pasikviesti bet kurį giminaitį. -Deja..Giminaičiai ir visi giminės dabar jo laidotuvėse. Tostas už moteris, galinčias viską paaukoti dėl futbolo!

Nutarimas. Sužieduotinis sako savo būsimai žmonai: – Norėčiau, brangioji, tuojau po vestuvių važiuoti prie jūros. – Gerai, brangusis, važiuokime prie jūros. – Ne važiuokime, o skriskime, brangioji… – Kaip įsakysi, brangusis… Merginos motina pasikviecia į šalį dukrą ir jai šnibžda: – Ar ne per daug komanduoja tavo būsimas vyras? – Palik ji ramybėje, mamyte. Lai Saulius diktuoja savo paskutinę valią. Kitą dieną. – Vadinasi, taip: baldus ir visą namų inventorių mudu dalinsimės pusiau… Be barnių, be triukšmų. Sutinki? – Sutinku, brangusis. – Susitarkime, kad mudu išsaugosime normalius žmogiškus santykius. Jeigu susitiksime, ramiai pasisveikiname… – Būtinai. – Ir skyrybų metu mudu elgsimes korektiškai, be isterikos bei priekaištų… Sutinki? – Aišku, sutinku.…

Įstaigos pobūvyje, į kurį darbuotojai atvyko su žmonomis, viena ponia klausia stalo kaimyno: – Ar jūs esate mano vyro viršininkas? – Ne, malonioji ponia. – Tuomet prašau tuojau pat atitraukti ranką nuo mano kelių. Siūlau tostą už viršininkus, kuriems paprastai leidžiama ir tai, kas neleidžiama.

Už kelių eismo taisyklių pažeidimą jauna mokytoja pateko į teismą. -Taip…-rūsčiai suraukęs antakius pasakė teisėjas,-vadinasi jūs esate mokytoja…Neišpasakytai puiku! Gerbiamoji, jūsų dalyvavimas čia leidžia man įgyvendinti vienintelę mano gyvenimo svajonę. Daugelį metų aš ieškojau progos atkeršyti mokytojams. Ir šis pagaliau toji proga pasitaikė. Ar jūs galite įsivaizduoti mano džiaugsmą! Ir staiga po pauzelės griaudėjančiu balsu teisėjas suriko: -O dabar sėskitės prie stalo ir čia pat parašykite penkis šimtus kartų “Aš pažeidžiau kelių eismo taisykles!” Pakelkime taures už tai, kad mūsų svajonės, kad ir po daugelio metų, pagaliau išsipildytų, bet nebūtinai tauraus keršto sumetimais.

Jaunuolis paprašė merginos pasivažinėti jo automobiliu. Ši sutiko. Užmiestyje, lenkdamas sunkvežimį, vaikinas nesuvaldė mašinos ir ji išlėkė į priešingą kelio pusę. Automobilis keletą kartų apsivertė ir įnėręs į krūmus sustojo. – Viešpatie, ir kam viso to reikėjo!- nustebusi pasakė mergina, kai jiedu vargais negalais išsikrapštė iš aplamdytos mašinos.- Juk buvo galima daug paprasčiau – įvažiuoji į mišką ir pasakai, kad jau baigiasi benzinas! Tad pakelkime taures už nuovokias merginas.

Piršlys. Piršlys vaikinui labai gyrė merginą. – Bet aš girdėjau, kad ši mergina mikčioja, – pasakė jaunikaitis. -Vadinasi, ji be reikalo neaušins burnos! — paneigė piršlys. – Aš ją mačiau. Mergina – žvaira… – Tai ir gerai… Vyrai nevarstys savo žvilgsniais. – Ji neužauga. – Džiaukis. Vadinasi, jai reikes mažiau medžiagos drabužiams. – Bet juk jos viena koja trumpesne. – Taciau užtat kita ilgesne. – žmonės kalba, kad ji ir silpno protelio… – Vaikine! – supyko piršlys. – Tu nori, kad ji neturėtu ne mažiausio trūkumėlio?! Tad pakelkime taures už gerus prekybininkus, mokančius įpiršti ir blogiausią prekę!