Išgerkim už negeriančius draugus, kurie būna ramstis girtumo minutę.

Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas velka du žmogėdros – tėvas ir sūnus. Priešais ateina gražutė riebuilė moteris. –Tėti, suvalgykime ją,– pasiūlo sūnus. –Ką tu sūneli, argi galima sušveisti tiek kalorijų išsyk? Negi tu žurnalų neskaitai? Eina toliau. Sutinka moterį. Ji liesa liesutėlė. -Tėti, suvalgykime bent šią. –Ką tu sūnau, ji tik kaulaminčiams tetinka. Nuėjo jiedu dar vieną varstą. Priešais ateina gražuolė. Ne mergina – tikra svajonė. –Tėti, šitą tai jau tikrai sušveisime. O gal namo pasiimkime? –Teisingai sakai, sūneli. Namie verčiau mamą suvalgysim. Siūlau tostą už tas merginas, dėl kurių vyrai iš proto eina ir pasiruošę “suvalgyti” tai, kas nevalgoma, tai yra iškęsti visas negandas.

Eina kartą asilas per dykumą.Labai troškina, o ir ėsti labai norisi. Taip beeidamas staiga prieina upę, o prie jos šieno kupeta. Dabar asilas susimąstė: ar pirmiausia paėsti, ar atsigerti. Taip bemąstydamas ir nugaišo. Tad išgerkim už tai, kad pirmiau išgert, o po to užkąst.

Jaunuolis aistringai myluojasi su eiline širdies dama. Staiga grįžta jos vyras. Meilužiui nieko nebelieka, kaip šokti iš šeštojo aukšto. -Jeigu liksiu gyvas,- siaubo ištiktas šnibžda jis,-daugiau nė su viena moterimi nesusidėsiu, net pirėteliu jų nebepaliesiu. Ir šit vaikinas sėkmingai nukrinta ant palangėje stovėjusio vežimo šieno. Nustebęs jis šnibžda: -Ir atsitik tu man taip…Kritau vos kelias sekundes, o kokios kvailos mintys apniko mane. Dieve, saugok mus nuo kvailų minčių.

Tik laikas bėgęs nesustoja, O žmogui reikia pastangų. Išgerkim šiandien už rytojų Ir griebkim Jautį už ragų !

Pažinojau vieną tinginį.Šis tinginių pantis kiekvieną rytą darydavo mankštą, prausdavosi po šaltu dušu, kad nereikėtų vaikščioti į vaistinę. Nuo ryto iki vakaro triūsė darže, kad tik nereikėtų žiemą vaikščioti į turgų ar daržovių parduotuves. Jis tingėjo nueiti į statybos kontorą ir sodo namelį pastatė pats. Kur tu rasi kitą tokį tinginių pantį? Tad nesmerkime tokių tinginių, o verčiau pakelkime už juos taures

Princas pamilo princesę O karalius, kaip meilės ženklą, Įsakė princui atnešti motinos širdį. Princas nužudęs motiną ir išėmęs širdį Išskubėjo pas karalių. Beskubėdamas suklupo ir išmetė motinos širdį. O ji paklausė: – Ar neužsigavai, sūnau ? Tad išgerkime už motinų širdis, Kurios niekada nepamiršta savo vaikų.

Aš geriu už mūsų priešus! Tegul jie turi viską: prabangu namą, antikvarinius baldus, baseiną su mineraliniu vandeniu, kambarius, nuklotus persiškais kilimais, japoniška telefoną su programiniu valdymu; ir tegul jie tuo telefonu skambina tik 01, 02, 03!

Niekada neimkite į galvą to, ką galite paimti į burną. Tad paimam kol kas į burną, o į galvą turėtų stuktelti savaime!!!

Gyvenimas – ne taurė vyno, Jos šukės laimės neatneš, Deja mes kartais to nežinom, Ir laimę daužom į šukes.