Teaušta gražus gimtadienio rytas, Tekloja takus balti rožiu žiedai, Ir kaip lašas rasos, kaip klevai nematyti Tenušvinta gyvenimo platus keliai.
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę,
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę, Prie stalo, tiesto balta drobule, Plutele tegul lauš kiekvieno pirštai, Kaskart linkėdami vėl būt šalia.
Daug svajonių – tik prasmingų Daug
Daug svajonių – tik prasmingų Daug džiaugsmo – tik tyro ir tikro Viso to kas daro žmogų laimingą Linkiu Tau Naujųjų metų rytą.
Mūsų keliai netyčia susitiko, Mums buvo
Mūsų keliai netyčia susitiko, Mums buvo pakeliui ir ėjome kartu man buvo gera eit rytojaus pasitikti Kada šalia manęs ėjai ir tu.
Su Naujais – džiugesniais, Su Naujais –
Su Naujais – džiugesniais, Su Naujais – prasmingesniais, Su Naujais į priekį vedančiais, Su Naujais mums daug ką žadančiais. Su Naujais – tik gėrį sėjančiais, Su Naujais, Naujais artėjančiais.
Aš išrašysiu tau langus eilėm Iš
Aš išrašysiu tau langus eilėm Iš šerksnotu šalčio gėlių, Pastatysiu tvirtovę širdy, Iš ištirpstančių sniego pusnų. Aš išskobsiu tau pilį lede, Su įkaitusiu meilės jausmu, Ir paliksiu vienintelį taka joje, Kad atbristum per pūgą speigu. Prikabinsiu daug snaigių švelnių, Kurios tirptų ant kūnų karštų, Palytėsiu mėnulį žvilgsniu Kad pajaustum,kaip tave myliu.
Štai jau krenta baltos snaigės, Tokios
Štai jau krenta baltos snaigės, Tokios baltos tartum raidės. Su baltai baltu sniegu Aš linkiu Tau dovanų…
Jei kada mane paliksi, daryk tai lietuje,kad
Jei kada mane paliksi, daryk tai lietuje,kad niekas nematu mano asaru.
Nuo sakutes ant sakutes sokinejo dvi sirdutes,o
Nuo sakutes ant sakutes sokinejo dvi sirdutes,o kai meile jas pagavo eme ir pasibuciavo!
Iškilmingas solidžios firmos jubiliejus. Ta
Iškilmingas solidžios firmos jubiliejus. Ta proga buvo didžiulis balius. Jis praėjo puikiai. Kitą dieną firmos direktorius išsikviečia tarnautoją ir sako jam: –Žvingilai, man sakė, kad praėjusią naktį jūs vaikštinėjote miesto gatvėmis stumdamas karutį. Manau, kad toks jūsų poelgis gali pakenkti ne tik jūsų reputacijai, bet ir mūsų solidžios firmos geram vardui. –Savaime suprantama, viršininke. Tačiau aš čia niekuo dėtas. –Kaip niekuo dėtas? Juk jūs stūmėte karutį miesto gatvėmis. –Buvo vėlu…tiksliau anksti..ir aš nebuvau tikras, kad jūs surasite taksi.. Pakelkime taures už paslaugius darbuotojus.