Per baltas pasakas Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę. į bažnyčią tvins žmones – pritvins kaip vandens. Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras Pernakt … ir išvargintą žemę padengs. -žemė, sąnarius tavo nevalioj ištasė … Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti, Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tasyk, Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti. Į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt. Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios – Mes galėsim kelt ir panešti dar daug. Užgimimas atžengia į žemę ir taikos žmogaus iškamuoto pažaist likimu – žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką. Regis didelę laimę parneš į namus. Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim,…
Daug džiaugsmo tik tyro ir tikro Daug
Daug džiaugsmo tik tyro ir tikro Daug laimės, niekad nedužtančios, Gražių svajonių prasmingai išsipildančių Linkiu Naujųjų Metų proga
Išmokau juoktis širdžiai verkent,išmokau
Išmokau juoktis širdžiai verkent,išmokau ašaras nuslėpti nuo kitų.Kiekvieną vakarą ar rytą aš visada svajoju kurgi tu.Kiekvieną dieną saulei patekėjus vien mintimis apie tave aš gyvenu.Kiekvieną kartą pabučiuot tave norėčiau,deja tavęs pasiekti negaliu.Sakyk kodėl taip atsitiko,kad mes dabar dar esam ne kartu ir apkabint tave karštai norėčiau,nors minutėlę su tavim pabūt kartu.Tu supranti,kad aš tavęs ilgiuosi ir tik tave aš vieną teturiu,todėl gyvenimo mums keikti nereikėtų,nes jo dalis yra ir aš ir tu…Apie tave aš vis galvoju ir svajoju,tikiu,kad vėl mes būsime kartu.Tavęs ilgiuosi,myliu ir kartoju:mano gyvenimas-tai tu.
Nuo sakutes, ant sakutes sokinejo dvi sirdutes,o
Nuo sakutes, ant sakutes sokinejo dvi sirdutes,o kai meile jas pagavo-eme ir pasibuciavo.
Tas gyvenimas toks mazytis tau belieka tik
Tas gyvenimas toks mazytis tau belieka tik laizytis…Rase jura ir banga pasirase palanga…
Meile – ji skausmas didziulis, Meile – tai
Meile – ji skausmas didziulis, Meile – tai kruvina kancia, Kai meile tave apleidzia Pasijunti lyg pragare…
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis
Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies? Aš verkiu kvailai parklupus penktą nakti is eilės… Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?
Branginti meilę – reik mokėti, Kas metai
Branginti meilę – reik mokėti, Kas metai dvigubinti ją. Mylėti – tai ne sode sėdėti Ar dūsauti mėnulio šviesoje. Gyvenant darganos užeina Ir jas pakelt drauge reikės, Juk meilė panaši į dainą, O dainą ne bet kas sudės. Vestuvių proga linkiu kuo didesnio abipusio sutarimo ir ištikimybės.
Išgerkim už negeriančius draugus, kurie
Išgerkim už negeriančius draugus, kurie būna ramstis girtumo minutę.
Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas
Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas velka du žmogėdros – tėvas ir sūnus. Priešais ateina gražutė riebuilė moteris. –Tėti, suvalgykime ją,– pasiūlo sūnus. –Ką tu sūneli, argi galima sušveisti tiek kalorijų išsyk? Negi tu žurnalų neskaitai? Eina toliau. Sutinka moterį. Ji liesa liesutėlė. -Tėti, suvalgykime bent šią. –Ką tu sūnau, ji tik kaulaminčiams tetinka. Nuėjo jiedu dar vieną varstą. Priešais ateina gražuolė. Ne mergina – tikra svajonė. –Tėti, šitą tai jau tikrai sušveisime. O gal namo pasiimkime? –Teisingai sakai, sūneli. Namie verčiau mamą suvalgysim. Siūlau tostą už tas merginas, dėl kurių vyrai iš proto eina ir pasiruošę “suvalgyti” tai, kas nevalgoma, tai yra iškęsti visas negandas.