Daugiau aš neklausiu baltosios ramunės, Myli ar nemyli žiedas nesakys, Žiedas neatsako baltas žiedas tyli, Atsakyti gali tik tava širdis.
Gyvenimas nepakartojamas ir toks neilgas.
Gyvenimas nepakartojamas ir toks neilgas. Jis neša mus kaip trykštanti srovė, Kada plaukai pirmi šerkšnu sužvilga, Skausmingai ieškai jo tikros prasmės … Tebūna visos jūsų dienos gražios Lyg gaivinanti versmė, Nors valandų saulėtų ir bus nemaža Dalint save kitiems – gyvenimo prasmė !
– Ak, kaip malonu tave matyti! Nesimatėme nuo
– Ak, kaip malonu tave matyti! Nesimatėme nuo pat tavo vestuvių!- čiauškėjo draugė.- Na, kaip sekasi ištekėjusiai? – Verčiau neklausk. Viskas taip brangu, o vyras mažai uždirba. – Kaip tai? Juk tu gyreisi, kad jis labai turtingas. – Nieko panašaus. Tuomet aš sakiau, kad jis pinigų turi daugiau nei proto. Pakelkime taures, kad vyrai visada turėtų daug pinigų, o dar daugiau proto. Pakelkime taures už tai, kad moterys negalėtų skųstis savo vyrais, jog tik mažapročiai mažai uždirba.
Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo,
Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako:–Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna:–Pakvaišai, ar ką? Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja:–Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis:–Ką čia alučio, verčiau degtinėlės. Penktakursis:–Pasielkime taip: metame į viršų monetą. Jeigu atvirs skaičius – eisime alaus, jei herbas – eisime degtinės. Jeigu atsistos briauna – miegosime toliau. O jei pakibs ore – į paskaitas. Pakelkime taures už studentiją.
O buna taip,kad myli ir galvoji taciau
O buna taip,kad myli ir galvoji taciau zodziu reikalingu nerandi ir juos ilgai krutineje nesioji ir juos giliai giliai krutineje jauti…
Tavo didelės akytės Nuolat mano
Tavo didelės akytės Nuolat mano mintyse, Tavo nuostabias lūpytės Aš sapnouju sapnuose:)
Nemiegokit tą naktį, kai žvaigždės krinta
Nemiegokit tą naktį, kai žvaigždės krinta Ir danguje žiba tūkstančiai akių. Tą naktį Meilė kiekvienam atgimsta, Ir išnyksta kerštas iš žmonių širdžių …
Žioplos snaigės sukas ratais
Su linksmais Naujaisiais metais, Žioplos snaigės sukas ratais. Skliaute mirksi girtos žvaigždės, Atsipeikėk – metai baigias!
Po dangum tuo pačiu, Ta pačia lemtimi,
Po dangum tuo pačiu, Ta pačia lemtimi, Vienas kito ieškosime, Rasime, Lauksime. Visada – tolimi, Niekada – svetimi, Mes kaip paukščiai visvien susišauksime.
Šis pasaulis- jaukus ir mažas, Kartais
Šis pasaulis- jaukus ir mažas, Kartais švyti lyg rožių miražas. Kas brangina net mirksnį trumputį- Vertas amžių laimingu būti.