Nuoširdžiai sveikiname Šios gražios ir prasmingos sukakties proga ! Tegul kiekviena diena Jums neša sėkmę , Džiaugsmą ir kuo geriausią nuotaiką !
Išmokai juoktis širdžiai verkiant
Išmokai juoktis širdžiai verkiant Išmokai ašaras nuslėpt Žinau sunku, bet ką gi padarysi Juk tam ir gimėm, kad kentėt.
Sako – vasarą gėlės pražysta, Rudenį
Sako – vasarą gėlės pražysta, Rudenį žydi klevai. Sako – žiemą vėjai šėlsta, O pavasarį plaukia ledai Sako – žmonės nemoka mylėti Džiaugtis laime ir saulės šviesa Sako – žmonės nemėgsta kentėti Bet juk tai netiesa.
Linksma suspausi gavus atestatą… Paliksi
Linksma suspausi gavus atestatą… Paliksi klasę, suolus, kur vargai Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato, Bet vėl paklausi kur draugai. Draugai… Jau jie bus išblaškyti. O klasė?… Klasė… jau kitų. Atmink šie žodžiai bus rašyti vienos iš buvusių draugų.
Vaikai – mūsų gyvenimo gėlės. Tad
Vaikai – mūsų gyvenimo gėlės. Tad daugiau gėlių gražioms merginoms!
Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko
Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko senas pažįstamas. –Tikiuosi nesutrukdžiau?– pasakė jis šypsodamasis. –Nieko, nieko,– pasakė šeimininkas. – aš jau ir prieš tai blogai jaučiausi. Tačiau labai džiaugiausi, kad atvažiavai pas mane. Po tiek metų. Po tiek gyvenimo audrų… Ir sveikas, ir gyvas… Džiaugiuosi iš visos širdies. –Jeigu tikrai džiaugiesi, užmokėk taksistui, kuris mane atvežė, aš neturiu nė cento. –Kad tu sprandą nusisuktum. Tai ko važinėji, jeigu pinigų neturi? Pakelkime taures už tuos draugus, kurie, neturėdami pinigų, nevyksta į svečius.
Vėl vasara žydi laukinės rožės Balti
Vėl vasara žydi laukinės rožės Balti žiedai sakys: „Myliu tave” O kai rudens šalna nuskriaus jų švelnų grožį Ieškosim jų mes širdyse Jei meilė pasiliks – žydes laukinės rožės Ilgai, ilgai tik tau ir man.
Vakarienės metu žmona klausia vyro:
Vakarienės metu žmona klausia vyro: -brangusis nieko manyje naujo nepastebi? vyras debteli ir dvejodamas klausia: -tu pakeitei šukuoseną? -ne… -tavo naujas megztukas? -ne, senas… -tai gal šiandien tavo gimtadienis ar vardadienis? -ne. -o gal mūsų vestuvių sukaktis? -ne, ne… as tik norėjau įsitikinti ar tu dėmesingas ir specialiai užsimaukslinau dujokaukę. tad pakelkime taures už tuos vyrus, kurie dėmesingi žmonoms.
Nenusimink, kad rožės jau nuvyto, Kad jas
Nenusimink, kad rožės jau nuvyto, Kad jas pakando rudenio šalna žinok, kad rožės bus dar kitos, O mylima širdis viena.
kodel gyvenime taip buna, kad skausmas
kodel gyvenime taip buna, kad skausmas netelpa sirdy, ir viskas issvajota zuva, laimingi lieka tik kiti!