Tu neliūdėk pažvelgus į pasaulį, Kur yra daug liudnų veidų. Visada šypsokis toškį laimės Ir niekad nepamiršk gerų draugų…
Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi
Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi niekados Bet jisai naujas Nuostabus lyg rytas Susižavėjai juk tu juo.. Jis švelniai glosto tavo plaukus Meiliai žiuri į akis.. O tu – laiminga, užsimerkus Eini, kur veda jis.. Bet aš žinau, jog tu pabusi, Pramerksi kerinčias akis Bet pas mane tu jau negriši Kaip iš stoties išvykęs traukinys….
..Tylią naktį svajok apie laimę, Tylią
..Tylią naktį svajok apie laimę, Tylią naktį Naujieji ateis. Ir mylįti, ir džiaugtis, ir juoktis, Tokia teisę lai jie tau suteiks. Tad su Naujais.
Kiekvieną kartą, kai laikrodis muša
Kiekvieną kartą, kai laikrodis muša Praeinančių paskutines minutes, žmonės žiūri į ateitį, linkėdami Vienas kitam laimės. Nežinau, kur tu būsi tomis minutėmis, Tik noriu, kad tarp linksmo, triukšmingo Naujametiniu tostų sumirgėjimo Išgirstum mano vieninteli linkėjimą: „Daug tikros laimės”
Batukai lakuoti, Suknelė trumpa,
Batukai lakuoti, Suknelė trumpa, Berniukai nemyli Nes dar per maža. Nedažyk tu lūpų, Nelakuok nagų, Nevaryk iš proto Lietuvos bernų. Nagų lakas
Sakyk, ar pasaka tai buvo, O galbūt sapnas
Sakyk, ar pasaka tai buvo, O galbūt sapnas nuostabus. Kai viskas, viskas kažkur žuvo Gal ir prisiminimai žus. Mačiau kaip pro mane praėjo Tą dieną tūkstančiai veidų Bet gaila man, kad viedo vieno Aš niekaip neradau tarp jų. Taip bėgo metai, slinko dienos, Kas valandą – nauji veidai O aš dairiaus, vis laukiau veido vieno, Bet nesulaukiau – tu žinai. Tas veidas bluko man kasdieną, Kaip blunka saulėje dažnai Ir aš bijau, kad kartą vieną Neprisiminsiu jo visai.
Aš norėjau pagauti snieguolę Ir
Aš norėjau pagauti snieguolę Ir paklausti ar matė Tave, Bet nespėjau ištarti Tavo vardo, Kaip ji tyliai ištirpo delne.
Sianakt dovanoju Tau zvaigzdes, Juoka is
Sianakt dovanoju Tau zvaigzdes, Juoka is laimingos praeities, Kvepiancias svajonemis geles Ir dalele besidauzancios sirdies…
Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo
Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo žvaigždė. Ne, ne… neužgeso, ji tik dar aiškiau , skaisčiau suspindėjo. Tegu ji šviečia Jums visą laiką ryškia gyvenimo liepsna, tegu ji atveria duris į pasaulį, kuriame pilna gyvenimo žiedų. Daug laimės Jums.
Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko
Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko senas pažįstamas. –Tikiuosi nesutrukdžiau?– pasakė jis šypsodamasis. –Nieko, nieko,– pasakė šeimininkas. – aš jau ir prieš tai blogai jaučiausi. Tačiau labai džiaugiausi, kad atvažiavai pas mane. Po tiek metų. Po tiek gyvenimo audrų… Ir sveikas, ir gyvas… Džiaugiuosi iš visos širdies. –Jeigu tikrai džiaugiesi, užmokėk taksistui, kuris mane atvežė, aš neturiu nė cento. –Kad tu sprandą nusisuktum. Tai ko važinėji, jeigu pinigų neturi? Pakelkime taures už tuos draugus, kurie, neturėdami pinigų, nevyksta į svečius.