Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus, Tą mielą Kūčių naktį šventą. Te nesibaigia džiaugsmas Jums gyvenimo brangaus, Ir nepalūžkit, jeigu nuoskaudas patirt bus lemta.
Prie balto stalo, nuoskaudas pamiršę,
Prie balto stalo, nuoskaudas pamiršę, Susėskite plotkelės laužt šventos. Žvakelių virpesiai – likimo pirštai – Te laimę Jums ir džiaugsmą dovanos…
Laimę ir džiaugsmą puokštėj gėlių
Laimę ir džiaugsmą puokštėj gėlių Priimk, Motinėle, iš savo vaikų.
Su Naujaisiais Metais,
Su Naujaisiais Metais, Su šalta žiema, Su baltutėm snaigėm Sveikinu Tave.
Tu būk tokia, kokia norėtum būti,
Tu būk tokia, kokia norėtum būti, Tu būk jauna ir laimės kupina. Gyvenk, kad gyvenimas būtų, Gražus kaip sapnas, ilgas kaip daina.
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti,
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti, Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa Ir kaip surasti tą gražiausią žodį Artėjančiai dangaus ir žemės šventei.
Linkiu paskleisti ant Kūčių stalo šieną,
Linkiu paskleisti ant Kūčių stalo šieną, Eglutę papuošti rankų darbo žaislais, Paragauti po truputį visų 12 patiekalų, Pabūti drauge su šeima, palikti nakčiai padengtą stalą Ir mėgautis namų šiluma ir jaukumu. Linkiu, jog tikrąją Kalėdų dvasią Atrastum ne po eglute, o savo širdyje.
Te pražysta Šv. Kalėdų rytą,
Te pražysta Šv. Kalėdų rytą, Stebuklingos snaigės ant langų. Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus, Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu…
Gimtadienis tai šventė maloniausia,
Gimtadienis tai šventė maloniausia, Gimtadienį mes švenčiam su draugais. Gimimo dieną gimę mes gyvensim, Ir būsime visi kartu draugais.
Kaip vanduo įteka į kiekvieną žemės tarpelį, taip Tavo
Kaip vanduo įteka į kiekvieną žemės tarpelį, taip Tavo nepaprasta meilė paliečia kiekvieną širdies kertelę. Atrodo, jog Tavo besikeičiantis amžius turėtų priversti skųstis, guostis, nerimauti. Tačiau Tu esi nuoskaudų naikintoja, Tu esi paguodos upė, Tu esi nerimą išsklaidanti saulė. Būk laiminga ir visada lauk manęs, brangi Močiute.