Šiltų ir saulėtų dienų, Gyvų, gražių ir nuostabių dienų. Gerų ir amžinų draugų, Gimimo dienos proga tau linkiu!

Tu mums visiems esi brangi, gera ir reikalinga, Mus užkreti jaunystės grožiu, žvalumu. O laikui bėgant metų sodas lieka lai turtingas… Žydėk gyvenimu, palikdama žiedus širdims kitų.

Į Jūsų duris pasibeldę, mes randame vietos visi — Maži, dideli ir suaugę… čia mūs reikalai aptarti. Į Jūsų duris pasibeldę, sutrupinant žmogišką kaltę. Tad leiskit pasveikinti, Dėde, su Jūsų didžiausia švente! Gyvenimas vėtęs ir metęs lai skamba tvirtybės daina. Į mūsų duris pasibeldę, suteiksit mums džiaugsmą ir laimę.

Deja… Kas patikės pašėlusiu mūsų gyvenimu, kuris tarsi melagis mėnuo — čia pasirodo iš už debesies, čia vėl išnyksta… Viskas jau praeity. Bet, mylimas Tėveli, apkabink mane — savo retąjį svečią — ir Tu pajusi, kad aš labai Tave myliu. Būk sveikas ir laimingas. Būk mylimas visų žmonių.

Tulpių glėbyje — Tau mano meilė Ir svajonių dydžio artuma. Jeigu mano šypsnis — Tavo laimė — Tau šypsosiuos kol esu gyva.

Dievas kiekvienam gimusiam vaikeliui dovanoja žvaigždelę, Tačiau nei vienam nepasako kur ją rasti… Tada kai gimei, ji nušvietė dangų ir nulėmė Tavo likimą. Bet, kad likimas išsipildytų ją reikia atrasti. Pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas surasti tą žvaigždelę, Nes joje sutelpa tai, kas žmogų padaro laimingu: meilė, laimė, sveikata, pasisekimas… Galbūt Tu ją jau suradai – tuomet palinkėsiu, jog ji nuolat šviestų ir nepriblėstų. O jei dar tik ieškai, linkiu ją surasti, kad mylėtum, būtum mylima ir amžinai laiminga.

Būk laiminga pavasarį, kai gamta ramybe alsuos! Būk laiminga vasarą, kai žemė žiedais pasipuoš! Būk laiminga rudenį, kai langais pliaups lietus! Būk laiminga žiemą, kai žemė sniegu apsiklos! Būk laiminga!