Ir vėl metai nubėgs į tamsos bedugnę Ir nubėgs kaip upelis po lietaus Vieniems jie uždegė širdy meilės ugnį Kitiems liko žaizdos širdy Tad su Naujais !

Tepražysta šv. Kalėdų ryta Stebuklingos snaigės ant langų, Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu …

Gyvenimo ratas nestodamas sukas, Pavasario žiedus rudens derliai keičia, O laikrodžio dūžiai lyg plieno plaktukas Išleidžia kasmet vis didėjantį skaičių

Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto, Kad saulė šypsotūs virš Jūsų galvų. Kad lietus nuplautų ir skausmą ir kaltę, Kad sniegas užkirstų ant sielos žaizdos. Kad niekas ir niekad, nieko neskriaustų, Kad niekas nebūtų mažu. Kad viskas į gerą, kad viskas iš naujo Kad viskas Jums būtų gražu.

Te nebūna ašarų — Tik ištirpusios snaigės; Te nebūna vėjo — Tik svajonės skriejančios… Tik skaidri šiluma — Išeinanti ir sugrįžtanti; Tik gražiausios akimirkos — Jas beliks susirinkti LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ (Skiriu brangiajai ir milymai draugiai INDREI J. )

Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai Ir medžiu šerkšnas spindi menesienoj sidabru, Laimingi būkite šv. Kaledų proga, Laimingi būkit per Naujus Metus !

Atverkime duris… Išeikime į naktį kaip į pasaką skambančią nuo spindinčių žaislų ir valsų Ir atsistokime ant metų dar vienos ribos Ir vėl pradėkime gyvenimą nuo sausio.

Eina metai … Vieni kažką nusineša, kiti kažka dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą,skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę.

Kai suskambės Kalėdiniai varpai, Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai, Ir kils dar noras žemėje pabuti.