Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy, kiek daug gerų darbų nudirbo tavo rankos, kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dejavo tik viena – tavo širdis. Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas, tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos, o laikas tekartoja: „Nepalūžti, nepavargti ir gyventi, gyventi!”

Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. Šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbų. Dar kartą leiski prisiglausti Prie tavo rankų nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi – Brangiausia žemėj Tu esi.

Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.

Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos… Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai, Tavo namų šilumos neblaško niekados.

Žydekite kaip visos gėlės žydi, ir būkite jauna jauna atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau gėle laiminga būna visada tegul visuomet šypsosi jums saulė tegul visuomet neduoda jums liūdėt gimtadienio proga dovanoju laimės saują, ir viso to ko MAMAI galima linkėt

Šie žodžiai mano mama,tau brangioji, Aš juos skiriu šiandieną vien tik tau, Ir iš visos širdies už nerimą dėkoju Už nemigo naktis,už viską ką gavau!

žydėkite kaip visos gėlės žydi, ir būkite jauna jauna atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau gėlė laiminga būna visada tegul visuomet šypsosi jums saulė tegul visuomet neduoda jums liūdet gimtadienio proga dovanoju laimės saują, ir viso to ko MAMAI galima linkėt

Pasėdėk parymuok sidabruotą galvą parėmus, Tolsta, tolsta gražiausi gimtinės takai: žinom,kad atiduotum savąją širdį, Kad laimingi tik būtų tavieji vaikai. O dienos liudnos ir laimingos, Ištirpsta džiaugsmo šurmuly. Te nieko šiandien tau nestinga, Aplinkui šypsos artimi…

O buvo saulės,vėjo-buvo visko, svajoniu laivas blaškės audrose. ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, ne kartą džiaugsmas degė akyse. praskriejo metai,kaip viesulu praėjo. O tu likai švelni,likai rami, Nes tu skausmus ir negandas mokėjai Paverst šypsniu,praskaidrint viltimi.