Apie meilę ir neapykantą kalbama kasdien, visur, o ypač pobūviuose. Tad kokia gali būti meilė? Pavyzdžiui, kas yra studentiška meilė? Į šį klausimą teisingiausias atsakymas, manau, toks: “Kai yra su kuo, yra kuo, bet nėra kur…”. Kas yra vieniša meilė? Tai tokia meilė, kai yra kur, yra kuo, bet nėra su kuo… O kas yra nelaiminga meilė? Į šį klaus imą atsakoma irgi tais pačiais žodžiais, tik esant kitoms aplinkybėms: “Nelaiminga meilė yra tada, kai yra kut, yra su kuo, bet nėra kuo”. Tad išgerkime už tai, kad šią nuostabią naktį visos meilės būtų patenkintos.
Nemunelio vingy-seno tilto poliai, Žuvys
Nemunelio vingy-seno tilto poliai, Žuvys pliaukši skaidriam vandeny, Jau lelijos žydi,skrenda gandras baltas… Apsvaigau nuo meilės aš Tavam glėby. Virš galvos žolynai ir pavėsis liepos, Vėjas žiogo dainą ošė,rėkavo griežlė, O „ku-ku” gegutės nešė tokį lietų!… Dar tikrai sugrįšim pievoj pagulėt.
Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi
Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi niekados Bet jisai naujas Nuostabus lyg rytas Susižavėjai juk tu juo.. Jis švelniai glosto tavo plaukus Meiliai žiuri į akis.. O tu – laiminga, užsimerkus Eini, kur veda jis.. Bet aš žinau, jog tu pabusi, Pramerksi kerinčias akis Bet pas mane tu jau negriši Kaip iš stoties išvykęs traukinys….
Džiaugiamės didele ir gražia Judviejų
Džiaugiamės didele ir gražia Judviejų švente, neišsenkančia meile ir pagarba vienas kitam. Tad linkime Laikykitės kaip medžiai vienas kito Visom šakom ir širdimi. Tegul po kojom žvaigždės krinta, Ir dega širdys ugnimi.
Grazu kai zydi baltos rozes. Grazu kai
Grazu kai zydi baltos rozes. Grazu kai temsta vakarais. Mane uzbure tavo akys, As jas mylesiu amzinai.
Myliu tave labai labai. Te išsipildo mūs
Myliu tave labai labai. Te išsipildo mūs sapnai. Sapnai visi visi visi, Ten kur mes lakstome basi.
Daug kartu Tu mylėsi, Patiks Tau akys,
Daug kartu Tu mylėsi, Patiks Tau akys, lūpos, šypsena. Bet vieną kartą patikėsi, Kad jų tiek daug, o Meilė tik viena.
Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko
Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko senas pažįstamas. –Tikiuosi nesutrukdžiau?– pasakė jis šypsodamasis. –Nieko, nieko,– pasakė šeimininkas. – aš jau ir prieš tai blogai jaučiausi. Tačiau labai džiaugiausi, kad atvažiavai pas mane. Po tiek metų. Po tiek gyvenimo audrų… Ir sveikas, ir gyvas… Džiaugiuosi iš visos širdies. –Jeigu tikrai džiaugiesi, užmokėk taksistui, kuris mane atvežė, aš neturiu nė cento. –Kad tu sprandą nusisuktum. Tai ko važinėji, jeigu pinigų neturi? Pakelkime taures už tuos draugus, kurie, neturėdami pinigų, nevyksta į svečius.
Nenusimink, kad rožės jau nuvyto, Kad jas
Nenusimink, kad rožės jau nuvyto, Kad jas pakando rudenio šalna žinok, kad rožės bus dar kitos, O mylima širdis viena.
Vėl vasara žydi laukinės rožės Balti
Vėl vasara žydi laukinės rožės Balti žiedai sakys: „Myliu tave” O kai rudens šalna nuskriaus jų švelnų grožį Ieškosim jų mes širdyse Jei meilė pasiliks – žydes laukinės rožės Ilgai, ilgai tik tau ir man.