Neprisiekineki amzinaja meile, Ji ilga, o as tai laikina. Nezadek man nukabinti saule, As opi, o ji tokia karsta. Neitikinek, kad primenu tau deive, As gyva, o ji tau legenda. Tu geriau padovanok man meile, Ta, kuri zmonems nesvetima…
Kinai turi tris pa veikslus. Pirmajame
Kinai turi tris pa veikslus. Pirmajame pavaizduotas giliai susimastęs žmogus, antrajame –žmogus besiraunantis plaukus, o trečiasis –visa gerkle besikvatojantis ir šokantis iš džiaugsmo. Po pirmuoju paveikslu parašyta: “Šis žmogus svarsto vesti, ar nevesti”. Po antruoju- “Šis žmogus jau vedė ir šiandien gailisi”. Po trečiuoju- “O šis žmogus išsiskyrė ir dabar laisvas”. Beveik visi vyrai savo gyvenime nedaug turi linksmybių ir laimingų dienų. Tad pakelkime taures už vyrų laimingiausias dienas!
Amžinos meilės nėra. Net visu
Amžinos meilės nėra. Net visu didžiausia aistra trunka kurį laiką. Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė. Kaip tik todėl meilė nemirtinga. Ji nuolat atgimsta. Aistra užgęsta, bet meilė lieka. Tad, tegul meilė, kurią tu jauti būna amžina. Ir tegul ji kas sekundę, kas minutę, kas valandą, stiprėja.
Laimės linkėti įprasta nuo seno,
Laimės linkėti įprasta nuo seno, Linkėti sveikatos įpratome visi. Linkime ugnies, kur širdyje rusena, Kad niekad neužgestų gyvenimo kely !
Mėnulis nuliūdęs į žeme žiurejo.
Mėnulis nuliūdęs į žeme žiurejo. Girioj svyravo svyruokliai beržai, Bet mano širdis kažko taip ilgėjos Pasakyčiau, bet ir tu pats žinai.
Mergina užkalbina orų svečią: –Na, kaip
Mergina užkalbina orų svečią: –Na, kaip jums patinka ši puota? –Galiu pasakyti, jog labai. Tačiau turiu pasišalinti iš čia. –Kodėl?– nustebo mergina. –Įsivaizduokite, koks nesmagumas, nors imk ir prasmek skradžiai žemę. –Kas atsitiko? –Ką tik pasakiau vienam seniui, kad šeimininkė – tikra idiotė…Pasirodo, šis idiotas esąs jos vyras… –O ką į tai jums atsakė tėvelis? Kadangi mūsų tarpe nėra nei pelėdų, nei idiotų, siūlau tostą už čia susirinkusiuosius.
Brangūs , Tėveliai, tad nepaliaukite šypsotis
Brangūs , Tėveliai, tad nepaliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų – upė be vandens, tad būkit laimingi, dar pašventins dirvos gyvą kvapą savo delnuose. Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį kančios iš nukamuoto savo artimo kūno. Būkit laimingi, belaukdami Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių, Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų tad ir dabar prisisėmę ištvermės Būkit laimingi į kelią išleisdami Ir savo vyriausius vaikus
Atleisk man,jei aš… Kikenu ir
Atleisk man,jei aš… Kikenu ir kvatoju. Atleisk man,jei aš… Šypteliu ir raudonuoju. Atleisk man ,jei sš Taip pat kaip ir tu Įsimylėjus tave iki pat ausų!
Jie niekur – tie praėję metai – nenueina.
Jie niekur – tie praėję metai – nenueina. Įsiterpia į širdį, Kaip dirvožemin susigeria lietus. Įsismelkia į sąžinę, įsipina į dainą, Plaikstydami ne vien prisiminimų Ir atodusiu skutus. Kad viskas, kas bloga paliktų pilkoj praeity, Kad Jūsų skruostų nevilgytų ašara karti, Kad laimė klajunė ateitų į jūsų namus, Kad laimė ir džiaugsmas lydėtų Naujuosius Metus.
Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais,o
Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais,o nuveiktais darbais. Jų padarei daug ir gerų.Ir tiek kiek širdies šilumos atidavei kitiems,tie ji vėliau ir sugrįžta. Glausk prie savęs tuos,kuriuos myli ir gerbi,tada ir pačiam netrūks artimųjų meilės, draugų,bendradarbių pagarbos,o skubantys metai teatneša,džiaugsmą,gerumą, ramybę,namų šilumą ir viltį. Sveikatos ir ilgo gyvenimo! Atleisk,jei nepastebėjom rasos lašelio tavo akyse. Jei pavaduot ne visada suspėjom, paskendusią vis matėm darbuose. Tegul nors šiandien, tavo šventės rytą, gruodžio snaigės gėlėmis žydės, O mūsų žodžiai dar neišsakyti Lai tavo širdį šiluma užlies…