Ne veltui sakoma: „Tos pačios akys juokiasi ir verkia.“
Tas pats žmogus čia mažas, čia didingas.
O kaip sunku suprast burtažodį „Laimingas“.
Sulaukėt Jūs dienos nepaprastai garbingos.
O kaip ilgai keliavot iki jos,
Dešimtmečiai atslinko ir pradingo,
Kaip aidas nebaigtos dainos.
Šiandiena jūs prieš mus – miela ir artima,
Jau ir anūkų išbučiuota.
Gyvenimo vanduo sūrus:
Jūs juo pagirdyta, Jūs juo pasidabruota.
Staiga Jūs stabtelit nustebus:
„Nejaugi su manim praėjo metų tiek?“
Ne, tik nesustokit. Eikite kaip ėjus,
O mes visi laimingo kelio Jums norim palinkėt…
Ne veltui sakoma: „Tos pačios akys juokiasi…
