Noreciau praeiti istrinti… Bet padaryti negaliu…. Kodel nepadedi istrinti? Kas buvo taip skaudu…
Praradau tave sitoj zvaigzdetoj nakti,as taip
Praradau tave sitoj zvaigzdetoj nakti,as taip mylejau tave,bet tu dabar iseini,nebereikejo tavo zodziu,tavo pazadu,jie apgaulingi,kaip ir tu.Tie vakarai,kai buvom mes kartu kartodavau daznai,kad tave myliu,man buvo gera but su tavimi,bet nezinojau tik tai to,kad tai akimirksniai trumpi.Tu iseini kazkur ir viena palieki mane nors as tikejausi,kad busi visada salia netekimo jausmas slypi viduje,as tik galiu pasiimti tai ka radau tavyje..Tu leidai mano jausmui suduzti kaip stiklas tu net nezinojai to kad jis buvo tikras ir iskaudinai mane nors ant taves as nepykstu argi sunku taip suprast,kad be taves as negaliu….
Noreciau jausti tavo kvapa, Noreciau as kas
Noreciau jausti tavo kvapa, Noreciau as kas ryt pabust salia Taves Noreciau saule Tau nuskinti Noreciau,kad noretum tik manes…
Merga – tai kulka, Ji kerta i galva,
Merga – tai kulka, Ji kerta i galva, Pereina per sirdy Ir iseina per pinigine… Tad mylekime jas neuztaisytas…:)
Kaip visada sargas klasę iššluoja,
Kaip visada sargas klasę iššluoja, Vaikšto, skambina raktų pundu, Tavo paliktą knygą kilnoja Ją grąžins, tik negrįši čia tu…
Nebėr gėlių, visas šalna nuskynė,
Nebėr gėlių, visas šalna nuskynė, Atšiaurus vėjai blaškos už langų. Apgaubk skara pečius, krūtine, Prie židinio susėskime ratu. Nebėr senųjų metų, Neber senos datos, Tegul Tau šie Naujieji Vien laimę dovanos. Negrižta niekados praėję metai Atgal nėra nei kelio, nei takų, Tegul nusineša jie liūdesį ir skausmą O atneša daug nuostabių dienų.
Sudie, nesusitiksim niekad, svajonė buvo netikra,
Sudie, nesusitiksim niekad, svajonė buvo netikra, ir kaip galėjau aš tuo patikėti, tikriausiai čia kalta mano durna galva, pats laikas butu jau pabust iš šito sapno ir susivokti pagaliau, manes tu nemylejai niekad, tada aš savo širdi sudaužiau…
Vieno filosofo paklausė – kas yra meilė?
Vieno filosofo paklausė – kas yra meilė? Filosofas taip atsakė: – Meilė, tai vienas bučinys, du bučiniai, trys bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys… Bet dabar bučiniai, galima sakyt, išsigime. Dar neseniai moterys ir merginos alpdavo nuo bučinių. Ak, kur dingo tos moterys, kurios alpdavo? Tačiau moterys atsikerta – ak, kur dingo tie vyrai, nuo kurių bučinių moterys alpdavo? Tai kaip patikrinti, kas teisus? Yra tik vienas būdas, tam patikrinti: pakelkime taures už tokius bučinius, nuo kurių alpstama ir pabučiuokime kaimynus ir kaimynes prie stalo!
Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto,
Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto, Kad saulė žėrėtų virš Jūsų galvų, Kad lietūs nulytų ir skausmą ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdų. Kad medžių viršūnėse viltys netūptų, Kad vėjai atpūstų geri iš namų, Kad kartais užsuptų, kad kartais uždegtų, Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir niekad, ir nieko neskaustų, Kad niekas nebūtų prie kojų mažu, Kad viskas iš nieko, Kad viskas iš naujo, Kad viskas – į gera, Kad viskas – gražu!
Šis pasaulis- jaukus ir mažas, Kartais
Šis pasaulis- jaukus ir mažas, Kartais švyti lyg rožių miražas. Kas brangina net mirksnį trumputį- Vertas amžių laimingu būti.