Studentas įsimylėjo estetikos profesoriaus dukrą. Ši irgi nebuvo jam abejinga. Tačiau jiedu susitikinėdavo tik tada, kai merginos tėvas skaitydavo paskaitas universitete. Studentui teko rinktis paskaitas arba pasimatymus. Baigiantis semestrui, jis ateina iskaitos. – Bet aš tamsta matau pirmą kartą, nustebo profesorius. Ne karto nepastebęjau savo paskaitose. Kaip, jaunuoli, drįsti ateiti įskaitos nesusipažines su mano estetinėmis pažiūromis. – Pone profesoriau, gyvai atsakė studentas, – aš visą tą laiką studijavau tobuliausią jūsų kūrinį. Pakelkime taures už tobuliausios estetikos kūrinius – už merginas.

Komisija, apžiūrinėdama psichoneurologijos ligoninę, domėjosi viskuo. –Kas šis vargšas dešimtoje palatoje? –Tai meilės auka. Jis labai mylėjo merginą, kuri jį atstūmė. Ir matome, kuo visa tai baigėsi. –O kas čia toks? –Vyras, kuris vedė tą merginą. Taigi už meilės aukas ir jomis paverčiančias moteris.

Perkantys medų žmonės pageidavo, kad šis būtų be vaško kruopelyčių – pasemtas iš apačios. – O man prigraibstykite paviršėlių, – paprašė suvalkietis. – Labiau su vaškų. Juk vaškas už medų brangesnis, o parduodate už tą pačią kainą. Tad pakelkime taurės, kad sveikas protas visada įveiktų mūsų godumą.