Daug vandenų prabėgs upeliais Daug nuvys baltų žiedu. Išsiskirs gal mūsų kelias ir mane pamirši tu. Prabėgs tos laimingos dienos Svajonės prabėgs,kaip sapnai Kaip rudenį pageltęs lapelis dairysies,kur dingo draugai!
Ženkit saulėtu gyvenimo taku, skinkit pačius
Ženkit saulėtu gyvenimo taku, skinkit pačius gražiausius žiedus, neškit džiaugsmą ir laimę vienas kitam, kartu kovokit prieš skausmą ir nesėkmes, ir būkit neišskiriami draugai – AMŽINI DRAUGAI!
Karta baltasis daktaras ishgelbejo arabu shekui
Karta baltasis daktaras ishgelbejo arabu shekui gyvybe. Tas atsidekodamas pasiule viena ish savo zhmonu ish gausaus rytietishko haremo. Daktaras apzhiurejo viena, pazhvelge i kita ir galu gale keliom uzdave ta pati klausima: – Kiek bus du kart du ? – Trys, – atsake pirmoji. „O kokia kukli”,- pamane daktaras. – Kiek bus du kart du, – palause antrosios ? – Penki, – atsake grazhuole. „O kokia dosni”, – pamane daktaras. – Kiek bus du kart du, – paklause trechiosios ? – Keturi, atsake shi. „O kokia protinga”, – pagalvojo daktaras… Spekit kokia grazhuole jis ishsirinko ??? …O gi grazhiausia… TAD ISHGERKIME UZH GRAZHIAS MOTERIS !!!
Bus daug dienų bežydinčių alyvom Bus
Bus daug dienų bežydinčių alyvom Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm. Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.
Gyvenk ne dulkele, Ne smilga pakelės
Gyvenk ne dulkele, Ne smilga pakelės Lakštingala ne visą naktį suokia. Gyvenimo prasmės ir laimės didelės Pigiai nepažadėk, lengvai neatiduok. Jei likimas nepasiųs Tau laimės žvaigždės, Būs pati žvaigžde.
Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia
Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia Nesvarstydami kodėl ir kam Jeigu šita žemė kam priklauso, Tai pirmiausiai, žinoma, vaikams. Mes gi tie, kurie jų laukia… Laukdavo ir lauks visais laikas ! Tik su jais mes jaučiamės suaugę, O vieni mes irgi kaip vaikai.
Į tolumas nueina žmonės, Kitiems kelius
Į tolumas nueina žmonės, Kitiems kelius pramindami O meilės kelias, jis kiekvieno kitas, Ir jį tik pats surast gali. Sunku , oi būna!Daužo kojas Ir širdį akmenys pikti. O reikia eiti neparpuolant Ir draugą saugojant kely. Gyvenkite abu kaip žmonės, Nesusmulkėję, dideli. Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys, Gyvenime suklysti negali. Nuneškit meilės trapų žiedą Lig pat senatvės, lig gilios. Šypsokitės abu pavasariais Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.
Metas eiti – obelys bąla, Tik kodėl, man
Metas eiti – obelys bąla, Tik kodėl, man atrodo per greit. Lydi nuojauta didelio kelio Ir baugu, kad vienai reikės eit. Žiūrėkit – obelys bąla…
Kai as ziuriu i saule – matau Tave, Kai
Kai as ziuriu i saule – matau Tave, Kai ziuriu i menuli – matau Tave. Kai as ziuriu i jura – matau Tave, Gal gali pasitraukti?
Ak,palinkesiu ko nors tau ir man rasyti bus
Ak,palinkesiu ko nors tau ir man rasyti bus maziau, Neverda sendien man galva ir temperatura nemaza. tad linkiu neruosti pamoku daugiau begioti is namu susirasti daug bernu tik nenurenk is kart visu!