Skubėdami prarandam ir išmėtom, Ir nepamatom, skrisdami dvasią, Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga, Į pačia širdį priekaišta ar durį – Užlieja juodo išgąsčio banga, Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų, Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom Ir jau nepataisysi. Per vėlu.
Vienas žmogus, o jame tik dvi ašaros,
Vienas žmogus, o jame tik dvi ašaros, O jose – šimtas jausmų… Jausmuose – tūkstančiai minčių, O pasauly vienetai fainų draugų kaip TU…
Tai kas, kad smilkiniai jau bala,
Tai kas, kad smilkiniai jau bala, Tai kas, kad skauda ką ir būna neramu. Gerai, kad širdyje jaunystė nesušala. Gerai, kad tu gyventi, juoktis, dirbti vis gali. Laimingas, kad ištiest pagalbos ranką, Patart, paguost, padėt gali. Kad tau vis dar jėgų užtenka, Ir nuovargio perdaug dar nejauti. Te neužgesta tavo laimės švyturys. Te nepavargsta stiprios rankos ir širdis. Laiminga(as) būki visada su jauna šypsena veide.
Ir gyvenimas Jūs lai liepsnos lyg ugnis,
Ir gyvenimas Jūs lai liepsnos lyg ugnis, Visų širdys lai bus tarsi Dievo širdis.
Te išaušta tau laimingas ir giedras gimtadienio rytas,
Te išaušta tau laimingas ir giedras gimtadienio rytas, Atnešantis daug laimės gyvenime. Te išsipildo visi Tavo troškimai. Su gimtadieniu sveikina…
Už lango ruduo, bet tavo širdyje šiandien pavasaris.
Už lango ruduo, bet tavo širdyje šiandien pavasaris. Linkiu, kad visada būtum tokia, kaip šį savo X-ąjį gimtadienį.
Te pildosi norai,
Te pildosi norai, Kad širdis mylėtų, Kad svajonės nenumirtų, Kad metai neskubėtų, Švelnumas lūpomis kalbėtų, O nepykanta tylėtų! Su Gimtadieniu!
Juk buvęs laikmetis — tai Tavo meilė —
Juk buvęs laikmetis — tai Tavo meilė — Tai daug draugų ir pažinčių, Atostogos, vaikai, jų laimė, Ir aš, kurį šauki Tu anūku.
atėjau, nes man reikia Tavo namų šilumos, be kurios,
… atėjau, nes man reikia Tavo namų šilumos, be kurios, rodos, ir mano namai atšąla… … sugrįžau, nes nebežinau, kaip tęsti savo gyvenimą, ir nors nedrįstu klausti, jaučiu, kad patarimą duosi pats… … glaudžiuosi prie Tavęs, tarytum netyčia, tačiau žinome abu, kad ieškau sau gyvenimo tvirtybės, stiprybės ir esmės… … paimu Tavo atlaužtos duonos ir godžiai valgau iki paskutinio trupinio pasotindamas savo gyvenimą… … atsigeriu iš Tavo stiklinės šalto vandens ir numalšinu sąžinės troškulį… … klausausi Tavęs ir suprantu, jog dar daugybę metų būsiu Tavo vaikas, kuriam reikia Tėvo… … neaprėpiama Tavo, Tėve, tiesa, kaip neaprėpiama Dievo šviesa.
Yra dienų, kurios neužsimiršta,
Yra dienų, kurios neužsimiršta, Yra veidų, kur amžinai gyvi. Pro užgyventų metų miglą tirštą, Draugų veidai išlieka amžinai gyvi.