Kai suskambės kalėdiniai varpai Ir pasakose pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai Ir kils dar noras žemėje pabūti. Tegul ištirps žvakučių liepsnose Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas, Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.

Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim, Kas buvo, ką rytoj likimas duos. Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį, Juk reikia mūsų sielai atgaivos.

Tylią tylią nakty Gimęs kūdikėlis, iš Marijos glėbio tiesia rankeles. Mintimis nuskrisiu aš prie prakartėlės, Atiduosiu Jėzui dovanas kuklias Trokštančią mylėti ir nenusidėti, Trapią savo širdį ir aukų gėles.

Pažvelkit pro langą į pasaulį baltą, Uždekite žvakelę širdžiai ir akims, Atminkite vaikelį – mažą ir nekaltą Kuris šį rytą mums visiems užgims!

Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo, Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.

Te šventės jausmas prie Betliejaus, Kur Atpirkėjui gimti skirta, Džiaugsmu ir laime liejas Ir širdyse į meilę virsta!

Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok. Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam, Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok. Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk, Savo svajonę, laimę likimui patikėk…

Te baltą Kalėdų vakarą, Jūsų širdyse suvirpa meilė, Sieloje įsiplieskia džiaugsmas, O protą sujaukia Kalėdinis stebuklas…

Kalėdų šventės nuskamba varpais, Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis. Lai linksmos būna jos! Na, o Naujais metais, Turtingi būkite idėjom ir darbais.

Spragės pastogėje ledinės žvakės, Bus veputiniai, siaus laukuos žiema, Ir viskas pildysis, ką motina pasakė, Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.