Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų, Draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu. Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom, Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom.

Kalėdų naktį tylią, kai ilsisi laukai, Kai sniegenom ir zylėm pasipuošia langai, Dėkodami praėjusiems, sutikdami naujus, Visa širdim Jums linkime, kad ir kitus metus Sutiktumėt džiaugsmingus, gyventumėt ramius, Minėtumėt sėkmingus ir laimės kupinus.

Speigas rūstus ir baltoji pūga, Miega lyg meškos po lapų krūva. Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį, Kinko kalėdinę žąsį į valtį. Jo pareiga – net jei sniego nebus, Mus aplankyt mažus ir senus. Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!

Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu. Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku – Taip metai iš metų, ir viskas ratu. Ar norim – nenorim, jie neša mus vėl Į naują rytojų tikriausiai todėl, Kad viską pradėtume jau be klaidų. Ir meilė pripildytų širdis visų!

Svajonių ir vilčių naktis. Naktis lyg pasaka žvaigždėta, Kalėdos nejučia ateis, tarsi stebuklas pažadėtas. Linksmų Šv. Kalėdų!

Kad sniegas virstų pinigais, O šaltis meile ir paguoda, Kad širdį džiugintų namai, Ir kad užtektų tiek, kiek duota.

Kai baltas angelas Tau ranką tiesia, Imi tikėt, kad greit aušra nušvis… Ir gruodžio ilgesys ne amžinas – atėjo Kalėdų džiaugsmas ir nauja viltis. Su šventom Kalėdom!

Išgirsk, Marija, Motinėlės maldą, Kai meldžiasi suklupus už vaikus. Dažnai gyvenimo vargai sušaldo — Tik maldoje Ji šildo mus visus.

Kalėdų šurmuly sustoję, Apsupę artumu visus, Jos prie dosnaus likimo kojų Teskleis linkėjimus šiltus!

Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim, Kas buvo, ką rytoj likimas duos. Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį, Juk reikia mūsų sielai atgaivos.