Leista myleti-tik atsargiai Leista liudeti-bet nelabai Leista naudotis-meiles jausmais Tik ne visuomet ir ne su visais!

Sunku susipažinti, dar sunkiau mylėti, Sunkiausia išsiskirti ir meilę nugalėti.

Mylėjau aš rožę, leliją ir saulę, Ir maža balandį ir visą pasaulį… Dabar nebemyliu – mylėsiu Jį vieną… Jį tyrą kaip rasą, Jį skaistu kaip diena, Juk mano Mielasis atstoja pasaulį, leliją ir rožę, balandį ir saulę…

Krinta baltos snaigės lyg pūkai, Švelniai prisiglaudęs „myliu” pasakei Ir staiga nuleki … „pasivyk” šauki Balto sniego gniūžtį į mane meti. Aš tave vejuosi, blaškosi širdis Ką jaučiu svajose, lūpos pasakys Paveju, sugaunu, ir apkabinu. Mylimą ir jauną prie širdies glaudžiu Ir balta alėja, einam mes vieni Lūpos susilieja meilės bučiny.

Gyvenk linksmai Mylek karstai ir viskas bus O.K!

Aš užtrenkiau širdies vartus Ir saugiai paslėpiau raktus. Bet meilė tik nusišypsojo, Ir vartai jai atsilapojo.

Prieblanda, aplink tyla… Tavo lūpos, jos jau čia… Prisiglaudžia, nuramina, Vėl užkaitina, vėsina… Tam nėra jokių ribų – Tai lyg jūra be krantų…

Tegul saulutės spindulėlių Tau niekad nepristinga. Te žemėj nepritruks gėlių, Kad butum tu laiminga.

Dvejok sviesa zvaigzdziu, Dvejok ar saule kyla. Dvejok tiesos zodziu, Tik nedvejok ar myliu…

Tegul Tau spindi saulė! Ir žydi vasaros žiedai. Su Tavo miela meile Aš neišnyksiu amžinai!