Sustok, palauk, tau pasaką paseksiu, Pažvelgsiu į akis, kurias aš taip myliu. Tu negirdi – kita tau plaukus glosto Ir nežinai, kaip aš dėl to kenčiu. Keliauk tu sau, tavęs aš neliūdėsiu, Sužeistai širdžiai niekas nebaisu Mylėt mokėjau, pamiršti nemokėsiu, Bet apie tai nesužinosi tu.
Neik priekyje manęs – galiu nesekti iš
Neik priekyje manęs – galiu nesekti iš paskos. Neik už manęs – galiu niekur nenuvesti. Eik šalia manęs ir buk mano draugu.
Jeigu myli – mylek Širdies negailėk,
Jeigu myli – mylek Širdies negailėk, Širdis ne dėl tų kvaišulių bernų
Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis
Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis džiaugsmą neš. Viską, viską, ką abu kentėjome, Pasiimsiu aš. Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek. Metai plauks ir plauks. Bet ir tas granitas-patikėk- Vis kažin ko lauks. Neateisi. Neateisiu jau ir aš. Iš niūraus pavėsio. Lai tau dienos žydra laimė neš. Aš nepavydėsiu.
Meilė buvo, meilė bus, Meilė varo į
Meilė buvo, meilė bus, Meilė varo į kapus, O kapuose negerai, Kaulus graužia kirminai.
Kiek metų? – skaičiuoti nereikia, Kol
Kiek metų? – skaičiuoti nereikia, Kol plaka krūtinėj širdis! Jaunystę, jėgas ji suteikia, Tai kam juos skaičiuoti išvis?!
Meilė kalba bučiniais. Kūnas iš
Meilė kalba bučiniais. Kūnas iš pradžių ieško,paskui prašo, maldauja, galiausiai reikalauja ir priverčia. Kaip perdžiūvusi žemė šaukiasi lietaus, taip išsiilgęs kūnas šaukiasi aistros. Audra priartėja ne graiustinių dundėjimu, o žaibais. Užtvenktame vandenyje ramiai sau plaukioja kurkdamos varlės, bet kai vanduo pralaužia užtvanką, jis nubunda, įsibėgėja, užriaumoja gaivališka, naikinanti, žudanti jėga. Kūno jėga! Draskyti, skverbtis ir numirti! Aš ieškau tavęs! Aš noriu tavęs! Noriu tavyje sudegti ir išnykti… (Malūkas „Šiukšlyno žmonės”)
..laimės didelės kaip žeme, skaidrios kaip
..laimės didelės kaip žeme, skaidrios kaip eglių žaluma ir nepakartojamos kaip žmogus, Naujujų Metų proga Jums linki …..
NESUPRANTU- KODĖL ŽMONĖS NEJAUTRŪS.
NESUPRANTU- KODĖL ŽMONĖS NEJAUTRŪS. NEGAILA JIEMS IR TŲ DIENŲ KARTU. NEJAU NĖRA ŠIAME PASAULY MEILĖS JUK TAIP NORĖJOS KAŽKADA BŪT KARTU. NESUPRANTU, KODĖL NIEKAS NENORI SUPRAST SAU ARTIMO ŽMOGAUS. NEJAU NĖRA ŠIAME PASAULY DRAUGO KURIO PIKTIEJI ŽODŽIAI NEUŽGAU? NESUPRANTU, BET SUPRASTI AŠ TAIP NORIU, KODĖL PASAULY MŪSŲ VIS MAŽIAU. KODĖL NEPAGUODŽIAM KAI KAM NORS SKAUDA, O TIKTAI JUOKIAMĖS IR ŠAIPOMĖS GARSIAU.
Naktimis pabundu Ieskau ranku svelniu
Naktimis pabundu Ieskau ranku svelniu Jos mylavo mane svaigiame sapne- Dar lupos dega aistra, Bet atmerkiu akis-as viena, Gal tamsoje lyg ruke Pasiklydom staiga Ir tave sugrazins man balta diena, Bet aidas ryto dangaus Atkartoja-as viena…