Laimingas būk, kai vasara pražįsta! Laimingas būk, kai paukščiai grįžta! Laimingas būk ir rudenį ir žiemą, Laimingas būk kiekvieną dieną!!!
Netikėki vėju – jis pažada ir negrįžta,
Netikėki vėju – jis pažada ir negrįžta, Netikėki obelų žydėjimu, – tai laikina, Tikėki jaunyste ir tuo, kas amžina.
Neklausyk ką tau sako tevai, Neklausyk ką
Neklausyk ką tau sako tevai, Neklausyk ką tau sako draugai, Tik klausyk, ką tau sako širdis Ir gyvenimas bus-ZAJABIS!!!!!!!!
kad tau netruktu meiles – as busiu salia, kad
kad tau netruktu meiles – as busiu salia, kad netruktu saules – as busiu diena.As busiu menulis aukstai danguje, kad miegotum saldziai ir sapnuotum mane
Tu – obelų žiedai mažyčiai, Tu
Tu – obelų žiedai mažyčiai, Tu ramunėlė nuo lankos, Tavęs į saulę nemainyčiau, Tavęs, kaip pasakos žavios!
Krinta baltos snaiges lyg pukai, svelniai
Krinta baltos snaiges lyg pukai, svelniai prisisglaudes „myliu” pasakiai… Ir staiga nuleki…”Pasivyk” sauki, balto sniego gniuzte i mane meti. As tawe vejuosi,blaskosi sirdis… Ka jauciu svajose,lupos pasakys… Paveju,sugaunu ir apkabinu… Mylima ir jauna prie sirdies glaudziu. Ir balta aleja einam mes vieni… Lupos susilieja meiles buciny…
Norejau pasakyt, kad pasiilgau… Norejau
Norejau pasakyt, kad pasiilgau… Norejau susnabzdet, kad vis geidziu TAVES… Bet keistas nerimas vis virpino man sirdi… Ir lupos nebeistare – nepamirsk manes…
Draugystė kaip sapnas – ji džiugina, migdo
Draugystė kaip sapnas – ji džiugina, migdo Pavargus ramina, nusilpus užmigdo… Ji tartum plaštakė, ir jei nemylėsi prarasi, tikėki, paskui jos gailėsi…
Mylėkite- kaip saulė myli žemę, kaip
Mylėkite- kaip saulė myli žemę, kaip jūrą-bangos ir laukus- rugiai. Mylėkite, kai toli bus jaunystės krantas, Sidabro gijom pasipuoš plaukai. Mylėkite, kaip žvaigždės myli naktį, o dangaus skliaute mėnulio pilnatis. Mylėkite, nes meilės tur užtekti, kol plaks krūtinėje širdis.
Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis
Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis džiaugsmą neš. Viską, viską, ką abu kentėjome, Pasiimsiu aš. Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek. Metai plauks ir plauks. Bet ir tas granitas-patikėk- Vis kažin ko lauks. Neateisi. Neateisiu jau ir aš. Iš niūraus pavėsio. Lai tau dienos žydra laimė neš. Aš nepavydėsiu.