Nieko dar nekaltink nieko Nei pasaulio, nei savęs, Jei viena viltis telieka Tik nuo jos nenusigręžk Paskutinė, paskutinė, Ir diena, ir valanda Kaip taurė saldžiausio vyno Tavo, tavo visada.
Tu šypsokis linksmai, nes jaunystė
Tu šypsokis linksmai, nes jaunystė šviesi. Ir neleiski jos vėjams kedent. Ir atmink, kad visi esam žmonės maži, vieną kartą atėję gyventi.
Nuo šakutės ant šakutės šokinejo dvi
Nuo šakutės ant šakutės šokinejo dvi kregždutės. O kai meilė pasigavo, jos abi pasibučiavo.
Meilė – reiškia gyventi – ne būti:
Meilė – reiškia gyventi – ne būti: Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį, Lakstyt basikom per pusnis iki kelių Ir Žinoti, jog būti geriau nebegali…
Kaip visada sargas klasę iššluoja,
Kaip visada sargas klasę iššluoja, Vaikšto, skambina raktų pundu, Tavo paliktą knygą kilnoja Ją grąžins, tik negrįši čia tu…
Nebėr gėlių, visas šalna nuskynė,
Nebėr gėlių, visas šalna nuskynė, Atšiaurus vėjai blaškos už langų. Apgaubk skara pečius, krūtine, Prie židinio susėskime ratu. Nebėr senųjų metų, Neber senos datos, Tegul Tau šie Naujieji Vien laimę dovanos. Negrižta niekados praėję metai Atgal nėra nei kelio, nei takų, Tegul nusineša jie liūdesį ir skausmą O atneša daug nuostabių dienų.
Šis pasaulis- jaukus ir mažas, Kartais
Šis pasaulis- jaukus ir mažas, Kartais švyti lyg rožių miražas. Kas brangina net mirksnį trumputį- Vertas amžių laimingu būti.
Noreciau jausti tavo kvapa, Noreciau as kas
Noreciau jausti tavo kvapa, Noreciau as kas ryt pabust salia Taves Noreciau saule Tau nuskinti Noreciau,kad noretum tik manes…
Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų, Savo mokslo metų ir senų draugų, Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido, Nors širdy ir daros neapsakomai sunku …
Norejau pasakyt, kad pasiilgau… Norejau
Norejau pasakyt, kad pasiilgau… Norejau susnabzdet, kad vis geidziu TAVES… Bet keistas nerimas vis virpino man sirdi… Ir lupos nebeistare – nepamirsk manes…