O buna taip,kad myli ir galvoji taciau zodziu reikalingu nerandi ir juos ilgai krutineje nesioji ir juos giliai giliai krutineje jauti…
Nemiegokit tą naktį, kai žvaigždės krinta
Nemiegokit tą naktį, kai žvaigždės krinta Ir danguje žiba tūkstančiai akių. Tą naktį Meilė kiekvienam atgimsta, Ir išnyksta kerštas iš žmonių širdžių …
Po dangum tuo pačiu, Ta pačia lemtimi,
Po dangum tuo pačiu, Ta pačia lemtimi, Vienas kito ieškosime, Rasime, Lauksime. Visada – tolimi, Niekada – svetimi, Mes kaip paukščiai visvien susišauksime.
Žioplos snaigės sukas ratais
Su linksmais Naujaisiais metais, Žioplos snaigės sukas ratais. Skliaute mirksi girtos žvaigždės, Atsipeikėk – metai baigias!
Gyvenimas nepakartojamas ir toks neilgas.
Gyvenimas nepakartojamas ir toks neilgas. Jis neša mus kaip trykštanti srovė, Kada plaukai pirmi šerkšnu sužvilga, Skausmingai ieškai jo tikros prasmės … Tebūna visos jūsų dienos gražios Lyg gaivinanti versmė, Nors valandų saulėtų ir bus nemaža Dalint save kitiems – gyvenimo prasmė !
Nieko dar nekaltink nieko Nei pasaulio, nei
Nieko dar nekaltink nieko Nei pasaulio, nei savęs, Jei viena viltis telieka Tik nuo jos nenusigręžk Paskutinė, paskutinė, Ir diena, ir valanda Kaip taurė saldžiausio vyno Tavo, tavo visada.
Tu šypsokis linksmai, nes jaunystė
Tu šypsokis linksmai, nes jaunystė šviesi. Ir neleiski jos vėjams kedent. Ir atmink, kad visi esam žmonės maži, vieną kartą atėję gyventi.
Nuo šakutės ant šakutės šokinejo dvi
Nuo šakutės ant šakutės šokinejo dvi kregždutės. O kai meilė pasigavo, jos abi pasibučiavo.
Meilė – reiškia gyventi – ne būti:
Meilė – reiškia gyventi – ne būti: Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį, Lakstyt basikom per pusnis iki kelių Ir Žinoti, jog būti geriau nebegali…
Kaip visada sargas klasę iššluoja,
Kaip visada sargas klasę iššluoja, Vaikšto, skambina raktų pundu, Tavo paliktą knygą kilnoja Ją grąžins, tik negrįši čia tu…