Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto, Kad saulė žėrėtų virš Jūsų galvų, Kad lietūs nulytų ir skausmą ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdų. Kad medžių viršūnėse viltys netūptų, Kad vėjai atpūstų geri iš namų, Kad kartais užsuptų, kad kartais uždegtų, Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir niekad, ir nieko neskaustų, Kad niekas nebūtų prie kojų mažu, Kad viskas iš nieko, Kad viskas iš naujo, Kad viskas – į gera, Kad viskas – gražu!

Mylėkite- kaip saulė myli žemę, kaip jūrą-bangos ir laukus- rugiai. Mylėkite, kai toli bus jaunystės krantas, Sidabro gijom pasipuoš plaukai. Mylėkite, kaip žvaigždės myli naktį, o dangaus skliaute mėnulio pilnatis. Mylėkite, nes meilės tur užtekti, kol plaks krūtinėje širdis.

Jeigu norite būti laimingi savaitę – auginkite gęles, Jeigu norite būti laimingi metus – auginkite medžius, Jeigu norite būti laimingi visą gyvenimą – auginkite vaikus.

Mylėkit vienas kitą tyliai, Be pažadų ir be kalbų, Mylėkit, kaip pakščiai myli, Apsvaigę nuo gimtų šilų. Kartu gyvenimą beeinant bus visko: džiaudsmo ir vargų. Kur meilė panaši į dainą, O ją sudėt gerai-sunku*

Gyvenimas – ne žydintys papieviai, Ne platūs toliai, žydruma dangaus. Gyvenimas – tai meilė, prakaitas ir siekiai, Ir rūpestis dėl artimo žmogaus. Gyvenimas ir meilė – tai galybė, Nes meilė tampa dvigubai tyra. Pasitikėjimas, paguoda ir tvirtybė Ir dvigubai lengvesnė rūpesčių našta. Gyvenimas – tai nuostabi kelionė Per miglą, smiltį ir putojančias bangas. Lai židinio ugnelė šviečia ir vilioja, Sujungdama dvi širdys ir svajas!

Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo žvaigždė. Ne, ne… neužgeso, ji tik dar aiškiau , skaisčiau suspindėjo. Tegu ji šviečia Jums visą laiką ryškia gyvenimo liepsna, tegu ji atveria duris į pasaulį, kuriame pilna gyvenimo žiedų. Daug laimės Jums.

Dvi širdys kaip viena lai plaka, Tenedreba audroj ir vėjy, Suraskite į laimę taką, – Drauge žigiuodami, Jaunieji!

Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti, Žiedams ir jausmams sužydėti. Ateina toks metas – mylėti ir tuoktis Ir dviem savo lizdą sudėti. Mes jums palinkėsim – darnos, atidumo Ir visad viens kitą paremti. Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai Vieningai ir taikiai gyventi. Tegu neužgesta jaukus žiburėlis Šeimos židiny ir namuos Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai Dabar ir vėliau, – niekados.

Kai saulė leidos ten už miško Ir geso žvaigždės ežero dugne To vakaro aš nepamiršiu, Kai pirmą kartą pažinau tave.

Brangūs , Tėveliai, tad nepaliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų – upė be vandens, tad būkit laimingi, dar pašventins dirvos gyvą kvapą savo delnuose. Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį kančios iš nukamuoto savo artimo kūno. Būkit laimingi, belaukdami Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių, Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų tad ir dabar prisisėmę ištvermės Būkit laimingi į kelią išleisdami Ir savo vyriausius vaikus