Į daktare, virpančiu balsu pradeda pacientas, kas man galėtų būti? Kai aš su žmona… tai pirmą kartą man labai karšta, o kai sugalvoju antrą kartą, tai labai šalta. – Keista! – susimasto gydytojas. – Atsiveskite žmoną, reikia su ją pasikalbėti. Kitą dieną žmona pasakoja: – Pone gydytojau. Čia nieko keisto ir nesuprantamo nėra… Kai mano vyras pirmą kartą su manimi… tai buvo liepos mėnesį, o antrą kartą – sausio pabaigoje. Pakelkime taures už tai, kad vyrai nejaustų temperatūrų skirtumo!

Linkiu kad visuomet turėtumėt ką apsirengt,ir prieš ką nusirengt!

Dažnai girdime žodį valdžia. Ką tai reiškia? Vieni sako, kad valdžia – nelyginant smėlio laikrodis, po tam tikro laiko reikia versti. Kitų nuomone, valdžia – tai dviratis: vairas aukštai, grandinė – žemai. Treti teigia, kad valdžia kaip arfa: kai didžiosios stygos pertemptos, mažosios n utrūksta. Kai kas valdžią prilygina futbolo aikštei, kurioje kiekvienas stengiasi užimti patogiausią padėtį. Cinikai valdžią prilygina vandens baseinui, kuriame didžiausi gabalai stengiasi iškilti į paviršių. Už valdžią, kad ir kokia ji būtų!

Apie meilę ir neapykantą kalbama kasdien, visur, o ypač pobūviuose. Tad kokia gali būti meilė? Pavyzdžiui, kas yra studentiška meilė? Į šį klausimą teisingiausias atsakymas, manau, toks: “Kai yra su kuo, yra kuo, bet nėra kur…”. Kas yra vieniša meilė? Tai tokia meilė, kai yra kur, yra kuo, bet nėra su kuo… O kas yra nelaiminga meilė? Į šį klaus imą atsakoma irgi tais pačiais žodžiais, tik esant kitoms aplinkybėms: “Nelaiminga meilė yra tada, kai yra kut, yra su kuo, bet nėra kuo”. Tad išgerkime už tai, kad šią nuostabią naktį visos meilės būtų patenkintos.

Vaikai – mūsų gyvenimo gėlės. Tad daugiau gėlių gražioms merginoms!

Vakarienės metu žmona klausia vyro: -brangusis nieko manyje naujo nepastebi? vyras debteli ir dvejodamas klausia: -tu pakeitei šukuoseną? -ne… -tavo naujas megztukas? -ne, senas… -tai gal šiandien tavo gimtadienis ar vardadienis? -ne. -o gal mūsų vestuvių sukaktis? -ne, ne… as tik norėjau įsitikinti ar tu dėmesingas ir specialiai užsimaukslinau dujokaukę. tad pakelkime taures už tuos vyrus, kurie dėmesingi žmonoms.

Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko senas pažįstamas. –Tikiuosi nesutrukdžiau?– pasakė jis šypsodamasis. –Nieko, nieko,– pasakė šeimininkas. – aš jau ir prieš tai blogai jaučiausi. Tačiau labai džiaugiausi, kad atvažiavai pas mane. Po tiek metų. Po tiek gyvenimo audrų… Ir sveikas, ir gyvas… Džiaugiuosi iš visos širdies. –Jeigu tikrai džiaugiesi, užmokėk taksistui, kuris mane atvežė, aš neturiu nė cento. –Kad tu sprandą nusisuktum. Tai ko važinėji, jeigu pinigų neturi? Pakelkime taures už tuos draugus, kurie, neturėdami pinigų, nevyksta į svečius.

Perkantys medų žmonės pageidavo, kad šis būtų be vaško kruopelyčių – pasemtas iš apačios. – O man prigraibstykite paviršėlių, – paprašė suvalkietis. – Labiau su vaškų. Juk vaškas už medų brangesnis, o parduodate už tą pačią kainą. Tad pakelkime taurės, kad sveikas protas visada įveiktų mūsų godumą.

Studentas įsimylėjo estetikos profesoriaus dukrą. Ši irgi nebuvo jam abejinga. Tačiau jiedu susitikinėdavo tik tada, kai merginos tėvas skaitydavo paskaitas universitete. Studentui teko rinktis paskaitas arba pasimatymus. Baigiantis semestrui, jis ateina iskaitos. – Bet aš tamsta matau pirmą kartą, nustebo profesorius. Ne karto nepastebęjau savo paskaitose. Kaip, jaunuoli, drįsti ateiti įskaitos nesusipažines su mano estetinėmis pažiūromis. – Pone profesoriau, gyvai atsakė studentas, – aš visą tą laiką studijavau tobuliausią jūsų kūrinį. Pakelkime taures už tobuliausios estetikos kūrinius – už merginas.

Komisija, apžiūrinėdama psichoneurologijos ligoninę, domėjosi viskuo. –Kas šis vargšas dešimtoje palatoje? –Tai meilės auka. Jis labai mylėjo merginą, kuri jį atstūmė. Ir matome, kuo visa tai baigėsi. –O kas čia toks? –Vyras, kuris vedė tą merginą. Taigi už meilės aukas ir jomis paverčiančias moteris.