Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu

Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu
Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok
Ir jeigu tau šiandien

Jei džiaugsmo buvo per mažai. Jei laimės

Jei džiaugsmo buvo per mažai
Jei laimės dar nesutikai,
Lai šie Naujieji Metai
Tau atneš, ko trokšti taip seniai

Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai

Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai
Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru,
Laimingi būkite šv Kalėdų proga,
Laimingi būkit per Naujus

Ir vėl metai nubėgs į tamsos bedugnę Ir

Ir vėl metai nubėgs į tamsos bedugnę
Ir nubėgs kaip upelis po lietaus
Vieniems jie uždegė širdy meilės ugnį
Kitiems liko žaizdos širdy
Tad

Tepražysta šv. Kalėdų ryta Stebuklingos

Tepražysta šv Kalėdų ryta
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu

Jau į namus Naujieji beldžiasi, Visų

Jau į namus Naujieji beldžiasi,
Visų veidai pavargę, bet linksmi
Jūs neliūdėkit, kad senieji baigias
Galbūt Naujieji bus laimingesni

Gyvenimo ratas nestodamas sukas, Pavasario

Gyvenimo ratas nestodamas sukas,
Pavasario žiedus rudens derliai keičia,
O laikrodžio dūžiai lyg plieno plaktukas
Išleidžia kasmet vis didėjantį skaičių

Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto,

Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto,
Kad saulė šypsotūs virš Jūsų galvų
Kad lietus nuplautų ir skausmą ir kaltę,
Kad sniegas užkirstų ant sielos

Te nebūna ašarų — Tik ištirpusios

Te nebūna ašarų —
Tik ištirpusios snaigės;
Te nebūna vėjo —
Tik svajonės skriejančios
Tik skaidri šiluma —

Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai

Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai
Ir medžiu šerkšnas spindi menesienoj sidabru,
Laimingi būkite šv Kaledų proga,
Laimingi būkit per Naujus Metus !

Pasveikink savo draugus!