Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu
Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok
Ir jeigu tau šiandien
Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai
Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru,
Laimingi būkite šv Kalėdų proga,
Laimingi būkit per Naujus
Ir vėl metai nubėgs į tamsos bedugnę
Ir nubėgs kaip upelis po lietaus
Vieniems jie uždegė širdy meilės ugnį
Kitiems liko žaizdos širdy
Tad
Tepražysta šv Kalėdų ryta
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu
Gyvenimo ratas nestodamas sukas,
Pavasario žiedus rudens derliai keičia,
O laikrodžio dūžiai lyg plieno plaktukas
Išleidžia kasmet vis didėjantį skaičių
Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto,
Kad saulė šypsotūs virš Jūsų galvų
Kad lietus nuplautų ir skausmą ir kaltę,
Kad sniegas užkirstų ant sielos
Te nebūna ašarų —
Tik ištirpusios snaigės;
Te nebūna vėjo —
Tik svajonės skriejančios
Tik skaidri šiluma —
Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai
Ir medžiu šerkšnas spindi menesienoj sidabru,
Laimingi būkite šv Kaledų proga,
Laimingi būkit per Naujus Metus !