Linksma suspausi gavus atestatą… Paliksi klasę, suolus, kur vargai Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato, Bet vėl paklausi kur draugai. Draugai… Jau jie bus išblaškyti. O klasė?… Klasė… jau kitų. Atmink šie žodžiai bus rašyti vienos iš buvusių draugų.

Kuo greičiau svajojom būt suaugę, Skubom išsiskirt su mokykla. Tik retai kada mes pagalvojam, Kad negrįš prabėgę dienos niekada.

Išeinam… Kiekvieno kelias skirtingas Paliekam viską. Ir kas gražu ir kas nemiela. Paliekam tai, ko pasiimt negalim Vaikystę, kliedesį, draugus. Visi gerai mes žinom, Jog antro kelio atgalios nebus.

Kaip pavasarį tirpstantis sniegas, Kaip negrįžtantis aidas dainos… Taip tos klasėj praleistosios dienos Nebegrįš, nebegrįš niekados.

Išeinam… Kiekvieno kelias skirtingas Paliekam viską. Ir kas gražu ir kas nemiela. Paliekam tai, ko pasiimt negalim Vaikystę, kliedesį, draugus. Visi gerai mes žinom, Jog antro kelio atgalios nebus.

Iš nerimo žiedai ant stalo rausta, Nerimsta žvilgsniai lūkesčio pilni, Tarytumei ir gėlės jaustų, Jog šiandien iš mokyklos išeini.

Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos O jų šešėliai dengs praėjusius metus Bus pamokos, skambės skambutis, Tik mūsų čia jau nebebus.

Eisit jau girdi ? Klasės užsidaro. Paskutinį kartą paklausyk Toks labai pažystamas ir gera Tų senųjų naktų skambesys Eisiu jau žali klevai pasvirę Pakuždės prie vartų paslapčia Čia pirma svajojome mes gimę, Ir vieškeliai prasideda nuo čia.

Eisim jau…kaip niekad sypsos saule ir kaip niekad mokykla jauki.Priesaky toks nuostabus pasaulis,miestai ir zvaigzdynai priesaky.

Būna lygiai ir gera , ir liūdna – vien dėl to , kad buvai ir grįžai, kad kažkur ant gyvenimo dugno lieka vaikiški mūs parašai… (A. Maldonis)