Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis džiaugsmą neš. Viską, viską, ką abu kentėjome, Pasiimsiu aš. Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek. Metai plauks ir plauks. Bet ir tas granitas-patikėk- Vis kažin ko lauks. Neateisi. Neateisiu jau ir aš. Iš niūraus pavėsio. Lai tau dienos žydra laimė neš. Aš nepavydėsiu.

ne siandien-sianiai,is paslaptingos tylos tu i seima sveciu atejai vos pramerkes akis svelnu motinos varda tarei…gimimo diena graziausia diena,kaip saules sviesa sklidina ,ji tau tik vienai atvere duri,i kelia kuriuo tu eini.(vaiduska) 🙂

isgerkim uz tai kas pas bernus stowetu(butelis ant stalo)ir kas mergos jiems duotu(isgert ligi galo)-miskutee

Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis džiaugsmą neš. Viską, viską, ką abu kentėjome, Pasiimsiu aš. Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek. Metai plauks ir plauks. Bet ir tas granitas-patikėk- Vis kažin ko lauks. Neateisi. Neateisiu jau ir aš. Iš niūraus pavėsio. Lai tau dienos žydra laimė neš. Aš nepavydėsiu.

Nenuorama, peštukas, Sėdėdavau gale Ir grauždamas pieštuką, Trukdžiau kam nors šalia. Kelnaitės paraitytos, Kišenėje – akmuo. Apkultas, apdraskytas Vėl grįždavau namo. Nė velnio nebijojau Pripratęs prie lazdų Tvirtai laikiaus ant kojų Ėjau, pešiaus už du. ( P. Širvys)

viskas praeina..matas issiskirt!kodel?neklausk manes,begantis laikas kuri sunku pamirst mano prisiminima tau su savim nusines..Dali sirdies,dali jausmu kuriuos tau dalinau kai bavai salia,kai manim tikejai..Noriu vel tawe atrast bet turiu iseit,gal galetum gywent..liks atminty zodziai silti,jie neleis susalt kely..Laikas ratu nes pas tawe noriu paliest tawo rankas,noriu wel tawe atrast bet utriu iseit kad sugryzt atgal..:(

Gęsta žiburelis lūšnoj tylią naktį, Blėsta danguje žvaigždutė lyg kokia žara. Niekad neišblėsta, niekad neužgęsta žmoguje draugystė, jeigu ji tikra.

Miega zuikis su zuikiene, bet sapnuoja jis lokiene 🙂 muistos zuikis, sukinejas, jaucia kausiai riedinejas :)) ciupt uz klyno, O Brolyti! abu kiausiai nudazyti! :))))

Nekalta varnalėša, kad ji negraži Ji negali prilygti prie rožių, Ir žmonėms ši dalia kartais būna sunki Bet ar viskas matuojama grožiu?

Gęsta žaros, užsnūdo ir salė. Tyliai keičias diena ir naktis. Daug ką žmonės pamiršta pasauly, Bet ne viską, tikėk manimi.