Draugystė – vienas žodis, Ką reiškia ar žinai? Tai reiškia esame draugai Ir jais liksim amžinai.

Niekada Tavęs nemačiau darant tai, ko nelinkėtumei kitiems. Todėl galiu pripažinti, jog esi didysis mano gyvenimo ramstis. Esi vienintelis žmogus žemėje, kuris parklupdo mano jaunystės vėjavaikiškumą. Tavo dvasinė stiprybė išugdė manyje žmogų. Dėkoju Tau, Tėve.

Daugybę kartų sakytus dalykus norėtume išreikšti didžiule pagarba Tavo gyvenimo veiklai bei idėjoms, kurios yra visos Tavo ateities pagrindas.

Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų? Reikia labai nedaug… Reikia saulės šviesos kai lyja, reikia lietaus kai būna kaitra, reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui. Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius… Reikia labai nedaug… Reikia dainos, kai tyla kambary spengia, kai skamba daina – reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos… Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį, reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą. Reikia labai nedaug…

Būk kuklus, bet nesižemink, Būk drąsus, bet nesikarščiuok, Būk atkaklus, bet neužsispyręs, Būk draugiškas, bet neapsimetęs, Būk laimingas ir tegul išsipildo visi tavo norai! Su Gimtadieniu!

Mes apkabinsim, Tėve, Tave vėjų rankom — Tu išblaškytus vėl visus priglausk… Ir ąžuolo galias paleiski tik į dangų, Kur Dievas mus palaimos lietumi nuplaus.

Drauge, norėčiau padovanoti Tau lietų… Tokį vėsų… Bet dieviškai gaivų… Bet, deja aš tik žmogus… ir tegaliu padovanoti lašą… Imk jis tavo… Norėjau padovanoti Tau visas pasaulio pievas… Kuriose kasdien matytum galybes gėlių… Bet aš tik žmogus… Atleisk… Taigi įteiksiu tau mažą gėlytę, kuri nuvys greičiau, nei Tu… Norėjau padovanoti Tau bekraštį dangų… Deja nepakėliau aš jo… Juk aš tik – žmogus… Taigi dovanoju Tau vieną žvaigždelę… Dabar pažvelk pro langą… Pirmoji žvaigždutė, kuri Tau kris į akį, ir bus toji… Aš tik žmogus, bet man tas nerūpi. Žmogus yra didis savimi, o tai svarbiausią… Vieni liūdi lyjant, kiti džiaugiasi… Vieniems dovanoja gėles, kiti visą gyvenimą žydi… Vieni garbina žvaigždes,…

Žmogus galingas. Tad linkim tau stiprybės, Sveikatos, meilės artimų žmonių… Lai bus gyvenimas beribis, Platus lyg upė be krantų…

… už kiekvieną švelnų, gerą žodį, kurį ištardavo ne draugai, ne mokytojai, ne pažįstami ir net ne tėveliai, o Tu vienintelė, — prašau Tau dangiškų maldų galios… … už kiekvieną pasaką ir eilėraštį, kurį supynė ne rašytojai ar poetai, o Tavo nuostabios mintys, — prašau Tau ilgų metų po dangiška saule… … prašau, meldžiu, linkiu visko, kas yra geriausio žemėje, Tau mano Močiute…

Linkiu daug laimės – Šviesios, kaip saulė, Didelės, kaip žemė, Nepakartojamos kaip žmogus.