Tu išeini-ir viskas dūžta skaudžiai Ir vėl kaip siena stovi nežinia Ir lūpas vėl kankinamai suspaudžiu, Kad nepradėčiau šaukt”mylėk mane. Mylėk mane kai mes kartu,kai dviese Kai tavo galvą rankomis liečiu. Mylėk mane kai valgai,kai rengiesi Ir kai eini šaligatviu slidžiu. Mylėk pamilęs ir mylėk išdavęs, Kai vienišas,kai linksmas tu jauties. Mylėk speiguos ir sodams sužaliavus, Mylėk iki mirties ir po mirties.” Bet išeini- ir viskas taip netikra, Vėl vieniša dugne, Vėl spaudžiu kaktą prie šarmoto stiklo Už jo-pilka kaip siena nežinia.
Naktis ! Sidabro į marias pripylė
Naktis ! Sidabro į marias pripylė Lyg pat akiračio Mėnulio takas Kaip jūros bangos tavo žodžiai Ir mano širdis menesienoj plakas Aš juos renku, Aš noriu juos atminti Tegul jie mano būtyje gyvena Juk tu gali išeit, Kitiems juos išdalint Gal ir niekados nebusi mano Man šie žodžiai liks Aš jais tikėsiu Juose keistu iliuzijų ieškosiu Jei tu užmirši juos Ar prisimint noresi Ateik aš juos tau pakartosiu.
Gal ir per greit tie metai bėga, Jie vakar
Gal ir per greit tie metai bėga, Jie vakar skleidės žiedeliu obels O šiandien išbraide puru sniega – Vėl į duris Naujieji pasibels.
Mano meile tu esi, nors labai toli toli
Mano meile tu esi, nors labai toli toli Nepasiekiamas ranka, sedi mano sirdyje Tavo meile as nesu, ir del-to labai liudziu Nebunu tavo glebyje, nesu net tavo sirdyje Ir del-to man tapo liudna, nors as tave myliu Neturiu taves as savo glebyje, bet turesiu amzinai tave as savo sirdyje
Tepražysta šv. Kalėdų rytą
Tepražysta šv. Kalėdų rytą Stebuklingos snaigės ant langų, Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu
Kai tu miegosi,as galvosiu apie tave, Kai
Kai tu miegosi,as galvosiu apie tave, Kai tu eisi,as svajosiu eit salia. Kai tu liudesi,as busiu irgi liudna, Kai tu dziaugsies,as busiu dziaugsmo dalele…
Gerbk save, bet nepervertink. Neužsidaryk
Gerbk save, bet nepervertink. Neužsidaryk savo kiaute vienašališkai Nešauk, kad tavęs negerbia, nevertina Daugiau lavinkis ir daugiau savimi pasitikėsi.
Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės,
Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės, Tik perėjome kartu kelias gatves. Aš noriu grįžti paimti tavo ranką, Priglausti ją prie degančios kaktos.
Trys medžiotojai nutarė atsigaivinti. Vienas
Trys medžiotojai nutarė atsigaivinti. Vienas išsitraukė butelį pieno ir geria. –Pienas gerina mąstymą,– paaiškino jis. Kitas išsitraukė termosą ir pasakė: –Kava ramina nervus. Trečias išsitraukė butelį degtinės. Pirmieji bandė jį sudrausti, tačiau jis atšovė: –Degtinė ranką sutvirtina, akis taiklesnė daros. Baigiant gerti, iš krūmų išniro briedis. Pirmasis medžiotojas šovė – nepataikė. Antrojo šūvis tikslo nepasiekė. Trečiasis pamakalavo šautuvu ore, pykšt ir briedis išsyk pargriuvo. Pirmieji du medžiotojai sveikina kolegą, o šis sako: –Anoks čia menas…Iš tokio būrio briedžių vienam turėjo kliūti. Pakelkime taures už medžiotojus, kurių ir girtų neaplenkia sėkmė.
Gyvenimas mazytis, Jame tiktai laizytis.
Gyvenimas mazytis, Jame tiktai laizytis. Laizytis ir laizytis, Nera cia ko varzytis!!!