Kas išmatuos bedugnę , meilės aukštį ? – Audronaša ji jūromis klajos. Į juostas gali troškimus įausti ,- Ji rodys kelią iš nakties tamsos. Ją saugokit, nors šėls audra aplinkui , Klevai nuauksins rudenio takus. Jums židinio kaitros šiandieną linkim , – Tegul likimo audros neužpūs . Nelinkim Jums ramybės vandenynų , Apsaugok Dieve nuo smarkių audrų ! Visuos keliuos tegul darna Jus lydi, Lengvesnis vargas ant dviejų pečių. Tegul neblėsta židinio ugnelė – Ji jungia siekius , viltis , troškimus . Tad iš širdies išeinant Jums į kelią – Tegul jame skaudžių kliūčių nebus.

Užsivilko dukra suknią baltą Ir prigludo prie rankų tavų Tu staiga pajutai kaip bus šalta Kai išeis ji iš šitų namų Ji prigludo taip švelniai , kaip gali Prisiglaust tik dukra prie mamos Tu nesuk savo žvilgsnio į šalį Ir neslėpki blakstienoj rasos. Neramink jos Mamyt ir neguoski Dvejones lai pati ji įveiks Sūrią savo ašarą nušluostyk Ir tikėk , jog daugiau jų nereiks. Palinkėk jai jaunutei tėveli Daug saulėtų laimingų dienų Te laimingai išeina į kelią Su gyvenimo savo draugu. Palinkėkite brangūs tėveliai Kuo gražiausio gyvenimo jiems Tegul būna tiesus Jūsų kelias Ir laimingas tebūna abiems

Kai žmogus praranda protą-tuokiasi, kai praranda kantrybę-skiriasi, kai praranda atmintį-vėl tuokiasi.

Mylėkit vienas kitą,bet meilės nepaverskit pančiais. Pripilkit vienas kitam taures,bet negerkit iš vienos. Atlaužkit vienas kitam savo duonos, bet nekąskite iš tos pačios riekės. Ir stovėkit kartu,bet ne per arti vienas kito- juk šventovės kolonos stovi atskirai. O ąžuolas ir kiparisas neauga vienas kito šešėlyje. (K.Gibranas)

Mano meile tu esi, nors labai toli toli Nepasiekiamas ranka, sedi mano sirdyje Tavo meile as nesu, ir del-to labai liudziu Nebunu tavo glebyje, nesu net tavo sirdyje Ir del-to man tapo liudna, nors as tave myliu Neturiu taves as savo glebyje, bet turesiu amzinai tave as savo sirdyje