Gražu kai pūgos žiemą siaučia Ir vėjas neša snieguoles, Tuomet svajoju aš prie lango, Gal ir Tave kartu atneš.
Kai Tu miegosi, Aš galvosiu apie Tave,
Kai Tu miegosi, Aš galvosiu apie Tave, Kai Tu eisi, Aš svajosiu eit šalia, Kai Tu verksi, As būsiu ašara tava, Kai Tu džiaugsies, Aš busiu džiaugsmo dalele…
Būk laimingas, pavasarį sodams pražydus,
Būk laimingas, pavasarį sodams pražydus, Būk laimingas, rudeniui barstant lapus. Būk laimingas, sidabrui plaukuos atsiradus, Būk laimingas, gyvenimui lenkiant pečius.
Tik laikas bėgęs nesustoja, O žmogui
Tik laikas bėgęs nesustoja, O žmogui reikia pastangų. Išgerkim šiandien už rytojų Ir griebkim Jautį už ragų !
Eina kartą asilas per dykumą.Labai troškina, o
Eina kartą asilas per dykumą.Labai troškina, o ir ėsti labai norisi. Taip beeidamas staiga prieina upę, o prie jos šieno kupeta. Dabar asilas susimąstė: ar pirmiausia paėsti, ar atsigerti. Taip bemąstydamas ir nugaišo. Tad išgerkim už tai, kad pirmiau išgert, o po to užkąst.
Jaunuolis aistringai myluojasi su eiline širdies
Jaunuolis aistringai myluojasi su eiline širdies dama. Staiga grįžta jos vyras. Meilužiui nieko nebelieka, kaip šokti iš šeštojo aukšto. -Jeigu liksiu gyvas,- siaubo ištiktas šnibžda jis,-daugiau nė su viena moterimi nesusidėsiu, net pirėteliu jų nebepaliesiu. Ir šit vaikinas sėkmingai nukrinta ant palangėje stovėjusio vežimo šieno. Nustebęs jis šnibžda: -Ir atsitik tu man taip…Kritau vos kelias sekundes, o kokios kvailos mintys apniko mane. Dieve, saugok mus nuo kvailų minčių.
Gyvenimas – dienoraštis Verti, verti
Gyvenimas – dienoraštis Verti, verti lapus Kas buvo buvo juodraštis, O švarraštis dar bus.
Už Naujus, už speigą, Kai jisai už
Už Naujus, už speigą, Kai jisai už lango, Už namų jaukumą, Kai visi jį saugo. Kad sveikatos būtų Sklidini ąsočiai Ir, kad viso gero Būtų ligi sočiai.
kazkada buvau labai arti taves galejau prie taves
kazkada buvau labai arti taves galejau prie taves prisiglausti galejau paimti tave uz rankos ir nusivesti toli toli ir as zinojau kad tau ten patiks ir mes sedesim ilgai ilgai tu man parodysi pauksciu taka o as kakodel staiga issigasiu tamsos tu svelniai paimsi mane uz ranku ir prisiglausi prie mane zinai man gera niekada su nieko man nebu sitaip gera Aciu tu ypatinkgas tu tyli ir tau tiesiog nereikia nieko kalbeti ar kanors kalbeti neas asir taip viska suprantu
as ne karalaite! ir turto.
as ne karalaite! ir turto. neturiu,bet turiu viena sirdi ir ja tau skiriu.