Kai tu miegosi,as galvosiu apie tave,
Kai tu eisi,as svajosiu eit salia
Kai tu liudesi,as busiu irgi liudna,
Kai tu dziaugsies,as busiu dziaugsmo dalele
Tepražysta šv Kalėdų rytą
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu
Mano meile tu esi, nors labai toli toli
Nepasiekiamas ranka, sedi mano sirdyje
Tavo meile as nesu, ir del-to labai liudziu
Nebunu tavo glebyje,
Naktis !
Sidabro į marias pripylė
Lyg pat akiračio
Mėnulio takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai
Ir mano širdis menesienoj plakas
Aš juos renku,
Tu išeini-ir viskas dūžta skaudžiai
Ir vėl kaip siena stovi nežinia
Ir lūpas vėl kankinamai suspaudžiu,
Kad nepradėčiau šaukt“mylėk mane
Mylėk mane kai mes
Gyvenimas nevertas ašarų !
Gal tik todėl, kad jis toks trumpas
Trumpas, kaip vasara gėlėta,
Kuri prabėga lyg krentanti žvaigždė
Gal tik todėl, kad
Jei šiandieną tau ir liūdna ir graudu,
Ir kaip nutildyt skausmą nežinai,
Nesmerk šviesiųjų džiaugsmo valandų,
Kurias dar vakar gyvenai
Galbūt ir vakar pro juokus slapta
Širdy tu karčią
Tą tyliąją naktį ateina Viltis
Ateina Šviesa ir Gerumas
Te šiandieną visur jie pasklis –
Varganuos kambarėliuos ir rūmuos