MES TIK VIENU LAIMINGI ŠIOJ ŽEMĖJ- GERUMU,DOVANOTU KITIEMS…

Sėkmė gali padaryti Tave turtingu.Bet niekada nepadarys išmintingu.

Gyvenimas nevertas ašarų ! Gal tik todėl, kad jis toks trumpas. Trumpas, kaip vasara gėlėta, Kuri prabėga lyg krentanti žvaigždė. Gal tik todėl, kad juoktis geriau, nei liūdėti. Gal tik todėl, kad gyvenimas nevertas ašarų.

Naktis ! Sidabro į marias pripylė Lyg pat akiračio Mėnulio takas Kaip jūros bangos tavo žodžiai Ir mano širdis menesienoj plakas Aš juos renku, Aš noriu juos atminti Tegul jie mano būtyje gyvena Juk tu gali išeit, Kitiems juos išdalint Gal ir niekados nebusi mano Man šie žodžiai liks Aš jais tikėsiu Juose keistu iliuzijų ieškosiu Jei tu užmirši juos Ar prisimint noresi Ateik aš juos tau pakartosiu.

Gyvenimas – tai tylus gulbių šauksmas. Įsiklausyk į jį ir Tu išgirsi tylią muziką Kuri kviečia eiti pirmyn ir pirmyn. Tad eiki pirmyn ieškodama laimės.

Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės, Tik perėjome kartu kelias gatves. Aš noriu grįžti paimti tavo ranką, Priglausti ją prie degančios kaktos.

Tikras draugas visada ir nelaimėj ir bėdoj greta, Jei tau liūdna – jam nelinksma Tu nemiegi – jis nerimsta, Be jokių kalbų išties Visad ranką tau išties. Taip veiksmai nelygu būna, Draugo arba pataikūno ! (V. Šekspyras)

Dėkoju tau už buvusią draugystę Ir už žodžius, kuriuos man melavai Juk pasitaiko, kad žmogus suklysta, Bet tik ne taip, kaip tąsyk suklydai.

Juos regime, kada ramu ir saulė žiba. O kad galeciau aš tikėt, neabejoti, Jog mylimas esu ,- nereikia man bijoti Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau, Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą

Išsiskiriant širdi nudiegia Jauni trumpam susitinkam. O vakaro saulė – Ant begių … Kaip tikslas, Kuriuo gyveni. Taip noris gyventi pasauly, Ilgėtis, Į mylimą lėkt Skubėti nuo saulės Į saulę skubėti Ir … Jos nepasiekt.