Gyvenimas Gyvenimas – tai didelis stebuklas, Kurį suvokt ne visada gali Kas kartą tenka sau mažiau palikti Save kitiems kaip skolą dalini.

GYVENIMAS KAIP TRAUKINYS GREIT PRVAZIUOS IR GREIT PRANYKS PRAEIS GEGUZIS SU ZIEDAIS IR BUSIM MES KITAIS VEIDAIS

Gėlės nužydėjo, Sniegas ėmė snigt, Aš tave mylėjau O dabar eik šikt. Nekenčiu,kaip kalbi su manim ,kaip nešioji plaukus. Nekenčiu kaip vairuoji mašiną, kaip spoksai į mane. Nekenčiu tavo kvailų kareivio batų, kaip skaitai mano mintis. Nekenčiu to taip, kad slepiuosi po eileraščiu. nekenčiu, kad tu visad teisus, nekenciu kai meluoji. nekenčiu kai verti mane juoktis ir labiausiai nekenčiu ašarų. Nekenčiu, kad nepaisai manęs. Nekenčiu, kad neskambini. Bet labiausiai nekenčiu to, kad neistengiu tavęs nekęsti. Nė trupučio, ne visų mažiausiai.

Gyvensi, Ir Tau patiks ne visos spalvos. Ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos, Ne visos dainos ir ne visos rožės, Ne visas džiaugsmas ir ne visas grožis. Gyvensi ir mylėsi gal tik tai, Ką širdimi palietus supratai.

Jeigu myli pagal grožį Tai verčiau mylėki ožį Turi barzdą ir ragus O svarbiausiai mandagus.

Pasaulis platus Paviršius – slidus Laikykis tvirtai Ir tau padės draugai…

Tu ne man žadėta Tu meilė svetima Tu kito išdėvėta Kaip naginė sena.

Visi mes angelai- su vienu sparnu, Norėdami pakilti- privalome apsikabinti!

ei mergite kur man duosi ar ant sieno ,ar siauduose,ei durneli ko tu klausi kur noresi ten ir gausi

Tegu kiekviena tavo diena būna lyg saulės patekėjimas, kad kaskart vis labiau suprastum save, kad kaskart vis labiau tikėtum draugais, kad kaskart vis labiau norėtum gyvent ir mylėti.