Gal kada paimsi ir nebepažinsi Kas gi per mergiotė žvelgia į tave? Lyg matytas veidas praeity išnykęs Parašytas vardas ir data! Geri draugai – didžiausias turtas O jų draugystė amžinai gyva. Pasauly žmones daug ką pamiršta, bet draugas draugo – niekada!

Ilgesį sukėlė vakariniai vėjai O mylėt išmokė saulė ir žiedai, Bet aš nežinojau ir nesitikėjau, Kad pasauly laimės skirta tiek mažai.

Gyvenimas Gyvenimas – tai didelis stebuklas, Kurį suvokt ne visada gali Kas kartą tenka sau mažiau palikti Save kitiems kaip skolą dalini.

Jeigu myli pagal grožį Tai verčiau mylėki ožį Turi barzdą ir ragus O svarbiausiai mandagus.

Gyvensi, Ir Tau patiks ne visos spalvos. Ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos, Ne visos dainos ir ne visos rožės, Ne visas džiaugsmas ir ne visas grožis. Gyvensi ir mylėsi gal tik tai, Ką širdimi palietus supratai.

Tu ne man žadėta Tu meilė svetima Tu kito išdėvėta Kaip naginė sena.

Visi mes angelai- su vienu sparnu, Norėdami pakilti- privalome apsikabinti!

Pasaulis platus Paviršius – slidus Laikykis tvirtai Ir tau padės draugai…

Mus atskyre ši vasara. Lietus. Ant plaukų, ant širdies, ant minčių. Atmintis lyg siubuojantis lieptas Mus atskyrė nuo mūsų pačių. Atminimai sugrižta į uostą. Ir suvokti kas kartą skaudžiau, Kad žvilgsniu tiktai nuotrauką glostau, O tavęs- tiek dienų nemačiau… O tavęs nesulaukiu, Nes – liūtys Monotoniškai, nykiai, lėtai, Nes kas vakarą slėgs ir nuliūdins Ištuštėję vėjuoti krantai… Nes kažką nesuvokiamai brangu Vėl matysiu užmerkus akis: Kaip nuo kranto nutolstančią bangą Grakšcios pušys šaknim sulaikys… Vakarais nepaiilstantis vėjas Skaudžiai blaško šlapius lapus… Kur esi? Akis pražiurėjau- Nesulaukiu Tarp mūsų – lietus.

ei mergite kur man duosi ar ant sieno ,ar siauduose,ei durneli ko tu klausi kur noresi ten ir gausi